Klaipėdoje savaitgalį praūžusi Jūros šventė vertinama kontrаversiškai.
Vieni džiaugėsi renginių gausa ir galimybe rinktis, kur nueiti bei ką pamatyti.
Kiti kritikavo, kad šventėje trūksta jūrinių akcentų, koordinacijos ir su nostalgija prisiminė prieš keliolika metų per Jūros šventę vykdavusius įspūdingus karnavalus.
Pateikiame kalbintų klaipėdiečių nuomones apie Jūros šventę.
Emilija Tamošauskytė:
– Jūros šventėje, be abejo, dalyvavau ir man labai joje patiko, linksmybių netrūko.
Labiausiai pradžiugino koncertai. Eisenos, pasirodymai buvo kaip ir kasmet. Iš šių renginių kažkas ypatingo neįsiminė.
Šventė buvo labai gerai suorganizuota. Gal tik galėjo miestą dažniau patvarkyti, nes Klaipėda per šventę buvo labai nusiaubta.
Ričardas Lučka, Jūrų kapitonų klubo pirmininkas:
– Mums, jūrininkams, Jūros šventė labai patiko. Todėl ruošiame padėkos raštą organizatoriams už mums, jūrininkams, parodytą deramą dėmesį.
Manyčiau, kad kas ko šventėje ieškojo, tas tai ir rado. Kas ieškojo alaus – rado alų, kas šašlykų – šašlykus, kam reikėjo peštynių, tas rado peštynes.
Mes, kapitonai, ieškojome jūrinės dvasios ir radome ją jūrininkų vakare, Jūrų muziejaus renginiuose, klaipėdiečius ir miesto svečius pradžiuginusioje jūrinių organizacijų eisenoje, žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje.
Gaila tik, kad nacionalinis transliuotojas LRT nepakankamai atspindėjo jūrinę šventės dvasią. Dar prieš šventę parašėme raštą LRT generaliniam direktoriui Kęstučiui Petrauskiui, kad filmuotų ne tik koncertus, bet ir jūrinius renginius. Deja, televizininkų dėmesio pritrūko.
Diana:
– Šventėje dalyvavau, bet kažko joje pritrūko. Gal norėjosi daugiau ir linksmesnių muzikinių renginių? Koncertai buvo vos poroje vietų.
Trūko liaudiškos muzikos. Miesto puošmenų taip pat nesimatė.
Pernai šventė man labiau patiko.
Adolfas:
– Šiemet nedalyvavau šventėje, nes man ji nebepatinka. Per prastai organizuojama. Per daug šventėje alaus, o renginių mažoka. Koncertų dar yra, bet sportinių varžybų trūksta. Anksčiau jų būdavo daugiau ir jos būdavo įdomios. Tiesa, šiemet įvyko regata, bet ir ji nepakankamai gerai buvo surengta.
Olga Žalienė, Lietuvos jūrų muziejaus direktorė:
– Išlaikyti jūrines temas ant bangos ir „nenuvažiuoti” į popsinius dalykus sudėtinga.
Gerų dalykų šventėje tikrai buvo. Man labai patiko mieste surengtas jachtų paradas. Ir koncertai, kiek mačiau per televiziją, buvo labai kokybiški, padaryti skoningai, su puikia scenografija.
Daug kas gyrė Smiltynėje mūsų, Jūrų muziejaus, surengtus renginius, susilaukusius nemažo dėmesio. Ypač daug dėmesio sulaukė laboratorija po atviru dangumi „Pažinkime Baltijos jūrą”.
Kai kurie žmonės norėtų mūsų renginius perkelti iš Smiltynės į miestą. Bet nemanau, kad reikėtų atsisakyti ir triukšmingų mieste vykstančių renginių. Gerai, kad šventėje yra alternatyvų. Tie, kas nori ramesnės, prasmingesnės, šeimyninės šventės, keliasi pas mus, tie, kam reikia pasiausti – lieka mieste.
Būtų gerai, jeigu mieste atgytų tradicija rengti karnavalus. Bet dabar dauguma įmonių privačios ir jas ne taip lengva įkalbinti dalyvauti karnavale. Reikėtų įmonių vadovus įtikinti, kad pasirodymas karnavale būtų puiki reklama.
Jūrininkas Saulius:
– Šventėje nedalyvavau. Esu jūrininkas ir nespėjau parplaukti. Bet galiu pasakyti, kad jūrininkams dėmesio per Jūros šventę nepakanka. Nors apie šią šventę žino daug kur ir mes, klaipėdiečiai, giriamės, kad ją turime, bet vėliau patys ją ir peikiame.
Manau, kad dabar Jūros šventei trūksta vadinamosios vinies.
Klaipėdietis Aidas:
– Nebuvau šventėje, nes norisi ramybės. Galbūt to šventinio
siautulio reikia visai Lietuvai, bet ne klaipėdiečiams. Norėdamas ramybės stengiausi į centrą net nevažiuoti.
Gal klaipėdiečiams labiau patiktų šventė, jeigu būtų grąžintos tradicijos ir atgaivinti šventiniai paradai, kuriuos dar iš vaikystės prisimenu? O dabar šventėje liko tik alus ir teršalai.