Vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai vakar tapo laiptinėje įsitaisiusių agresyvių šunų įkaitais.
Iš aptvertos teritorijos pabėgę du dideli keturkojai jau antrą kartą per savaitę gąsdino klaipėdiečius.
Vakar rytą susiruošę į darbą Naujosios Uosto gatvės 26 namo gyventojai buvo priversti pusvalandį vėluoti. Laiptinėje buvo du vokiečių aviganių mišrūnai.
Kai jauna moteris pabandė varyti keturkojus, vienas jų pradėjo urgzti, tad ilgiau bendrauti su nežinia iš kur atklydusiais šunimis ji nerizikavo.
Pagalbos prašyta gyvūnų prieglaudos „Nuaras” darbuotojų. Tačiau per pusvalandį šungaudžiai nepasirodė.
Jie tikino, kad taip greitai atvažiuoti iš Kalotės negali.
Kai po gero pusvalandžio klaipėdiečiai dar kartą išdrįso išeiti į laiptinę, keturkojai jau buvo pabėgę. „Nuaro” darbuotojai, sužinoję apie tai, kad šunų laiptinėje jau nebėra, keturkojų ieškoti nebevažiavo.
Netrukus į „Nuarą” paskambino metalo dirbinių bendrovės „Sigromas” darbuotojas. Jis norėjo sužinoti, ar bendrovės teritoriją saugantys šunys nėra atgabenti į gyvūnų prieglaudą.
Tačiau vakar šie šunys nebuvo pagauti. Vėliau juos matė lakstant jau prie Plytinės.
Liepos 23 dieną šie keturkojai laisvi bėgiojo Smiltelės gatve. Policija juos pagavo ir atidavė į „Nuarą”. Jau po dienos „Sigromo” gamybos meistras Jonas Normantas atvažiavo paimti šunų. Jam teko sumokėti baudą.
Tąkart bendrovės vadovas išsiaiškino, kad mišrūnus paleido sargas. Šunys naktį laisvi bėgioja po teritoriją ir saugo kieme laikomus metalo gaminius.
Sekmadienį situacija pasikartojo. Sargas vėl paleido šunis.
„Tie šunys yra tėvas ir maždaug metų amžiaus jo sūnus. Piktesnis yra vyresnis šuo. Kaip jie elgiasi pabėgę į laisvę, nežinau, nes nesu matęs jų palaidų, – pasakojo J.Normantas. – Aną kartą sargui gerokai kliuvo nuo direktoriaus, o šiandien direktorius pats išvažiavo ieškoti šunų. Sunku patikėti, kad mūsų šunys neišsigando šventės šurmulio ir taip toli nubėgo.”
„Nuaro” darbuotojai teigė, kad pranešimų apie žmones terorizuojančius palaidus šunis gauna nedaug. Dažniausiai tai būna valkataujantys, šeimininkų neturintys keturkojai.
Jų likimas tradicinis – senus paliegusius šunis užmigdo, o jaunus prieglaudos darbuotojai veža veterinarijos gydytojams, paskiepija ir bando rasti keturkojams naujus šeimininkus.