Įšaldytų” konfliktų sureguliavimui reikalingas konstruktyvus dialogas

„Įšaldytų” Padnestrės regiono, Gruzijos ir Abchazijos bei Pietų Osetijos konfliktų sureguliavimui reikalingas konstruktyvus dialogas, konstatavo Vilniuje penktadienį darbą baigusios Geopolitinių studijų centro organizuotos Vasaros akademijos dalyviai.
Darbo sesijų metu konferencijos dalyviai išklausė konfliktuojančių šalių, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos bei Lenkijos atstovų pranešimus apie padėtį „įšaldytų” konfliktų zonose, konfliktų pasekmes, galimus jų sprendimo būdus, trečiųjų šalių – Rusijos, ES, atskirų jos valstybių, tarptautinių organizacijų – vaidmenį, pradedant arba tęsiant derybas, ieškant išeičių iš susidariusios situacijos.

Vasaros akademijos dalyviai darbo grupėse parengė Moldovos – Padnestrės, Gruzijos – Abchazijos bei Pietų Osetijos konfliktų analizę ir galimus scenarijus, kaip galėtų toliau klostytis įvykiai šiuose regionuose, kokiu būdu ir kokia kaina galėtų būti pasiektas abiems konfliktuojančioms pusėms priimtinas kompromisas.

Konferencijos organizatorių nuomone, kol kompromisas nėra įmanomas, svarbiausias tokio darbo rezultatas – skirtingas pozicijas ginančių pusių sėkmingas bandymas kalbėtis tarpusavyje.

Gruzijos ir Abchazijos atstovai sutiko, jog jų problemoms išspręsti reikia laiko, nes šiai dienai konstruktyviam dialogui trukdo abipusės nuoskaudos, karinio konflikto pasekmės, šių susirėmimų dalyvių bei liudininkų nuotaikos.

Padnestrės atstovai Vasaros akademijos dalyviams tvirtino siekiantys visiško suvereniteto ir nepriklausomybės nuo Moldovos. Šio konflikto sureguliavimui taip pat reikalingas konstruktyvus dialogas, o jo rezultatu, konferencijos dalyvių manymu, galėtų tapti konfederacija ar autonomija.

Į Vasaros akademiją atvykęs Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis kalbėjo apie trečiųjų šalių vaidmenį postsovietinės erdvės konfliktuose ir atkreipė dėmesį, jog neretai yra sunku atskirti, kas tarpusavyje konfliktuoja, o kas iš tiesų tarpininkauja. Jo manymu, Rusija Kaukaze vykstančiuose konfliktuose ne tarpininkauja, o tiesiogiai dalyvauja, kas dar labiau komplikuoja ir taip sunkią padėtį.

Projekto partneris – Sankt-Peterburgo Tarptautinės ir regioninės politikos centras. Projektą rėmė Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, Atviros Lietuvos fondas, Konrado Adenauerio fondas, JAV G.Marshallo (Maršalo) fondo transatlantinis centras Vidurio ir Rytų Europai, JAV ambasada Lietuvoje.

Renginyje dalyvavo 58 dalyviai iš 12 šalių bei Abchazijos (Gruzija) ir Padnestrės (Moldova) teritorijų atstovai.