Įkurtas 1207 metais, kone perpus už Vilnių mažesnis, šiandien Liverpulis garsėja dviem dalykais – futbolu ir „bitlais”.
Grupės „The Beatles” vardas į Liverpulį privilioja bene daugiausia turistų. „Bitlai” čia visur. Jų garbei pavadintos gatvės, jiems mieste pastatytos skulptūros. Net oro uostui, ir tam suteiktas Johno Lennono vardas. Tapetus su „The Beatles” dainų tekstais ir keturių šios grupės muzikantų fotografijomis galima išvysti paprasčiausiame miesto „McDonald’e”.
Baruose ir aludėse skamba jų muzika, o „Cavern” klube, kur žymusis ketvertukas kadaise pradėjo savo karjerą ir sugrojo per tris šimtus koncertų, dabar kiekvieną savaitgalį galima pamatyti ir išgirsti beprotiškai panašius jų antrininkus, profesionaliai atliekančius iki skausmo žinomas kompozicijas.
XVII-XVIII a. Liverpulis buvo vienas didžiausių uostų pasaulyje. Kartu tai buvo pati didžiausia pasaulio vergų prekyvietė. Praėjusio amžiaus pradžioje Liverpulio uoste buvo registruota žinoma laivininkystės bendrove „White Star”, kuriai priklausė garsieji transatlantiniai laineriai „Olimpikas”, „Britanikas” ir „Titanikas”.
Liverpulyje glaudžiai susipynusios įvairiausios religijos ir kultūros. Čia yra dvi katedros, sinagoga, keistu Jėzaus atvaizdu papuošta metodistų bažnyčia. Visai šalia didingų anglikonų šventyklų stūkso Šanchajuje drožinėta masyvi arka – savotiški vartai į vietos „Čainatouną”. Tarp kitko, kitataučių Liverpulyje nėra labai daug. Gausiausios – kinų, indų, pakistaniečių bendruomenės, bet skirtingai nei Londone, nesusidaro įspūdis, kad esi kokio nors Azijos miesto centriniame turguje.
Liverpulis garsėja savo universitetais ir aukštojo mokslo institucijomis. Įspūdingas mieste besimokančių studentų skaičius – per septyniasdešimt tūkstančių.
2008-aisiais Liverpulis taps Europos kultūros sostine, todėl visas miesto centras atrodo kaip viena didžiulė statybų aikštelė. Bet britai nebūtų britai, jei imtų kreipti dėmesį į šiokius tokius laikinus nepatogumus. Susidaro toks įspūdis, kad čia niekas niekur neskuba, bet vis tiek visur suspėja. Vairuotojai nerėkia ir nesignalizuoja, kai du užsižiopsoję lietuvaičiai, sukišę galvas į žemėlapį, lėtai slenka per gatvę degant raudonai šviesai.
Poroje Liverpulio klubų sugroti trys koncertai, didinga katedra, nemokami muziejai, Alberto dokai, pionierišką stovyklą primenantys jaunimo nakvynės namai, „bitlų” išgarsinta Mathew gatvė, iš kojų verčiantis Mersey upės vėjas – penkios paros Liverpulyje praskriejo kaip sekundė.
Prieš pat kelionę namo paklausiau nedidelės parduotuvėlės darbuotojo, kaip rasti paštą. Paėmęs už parankės, vyras išsivedė mane į gatvę ir kuo smulkiausiai paaiškino, kiek kartų sukti dešinėn, o kiek – kairėn. Paskui šypsodamasis palinkėjo geros dienos ir dar pastovėjo žiūrėdamas, ar nuėjau tinkama kryptimi. Kultūringi žmonės, kultūringas miestas. Ką ir sakyti – būsimoji Europos kultūros sostinė!