Rugsėjo pabaigoje vokiečių draudimo kompanija „Vereinigte Hagel” apsispręs, kokį pasėlių draudimo modelį siūlys Lietuvos žemdirbiams.
Lietuvos ūkininkai jau šį rudenį turėtų gauti galimybę apdrausti savo pasėlius. Šios savaitės pradžioje Vokietijoje, Gysene, susitiko darbo grupė, derinanti pasėlių draudimo modelį.
Apie Vokietijos draudikų siūlymus ir kuriamą draudimo modelį su „Lietuvos žiniomis” kalbėjosi susitikime Vokietijoje dalyvavęs Gediminas Radzevičius, Žemės ūkio ministerijos sekretorius.
Reikalauja valstybės dalyvavimo
– Kaip atsitiko, kad būtent privati vokiečių kompanija „Vereinigte Hagel” ketina drausti lietuvių pasėlius?
– Praėjusiais metais, kai po stichinės sausros žemdirbiai patyrė didžiulių nuostolių, pasėlių draudimo atsisakė vienintelė tuo užsiėmusi draudimo kompanija „PZU Lietuva”. Kad žemdirbiams kompensuoti gamtos padarytus nuostolius sudėtinga, jau pernai akivaizdžiai parodė žalos mastas ir ribotos šalies biudžeto galimybės. Tad buvo nutarta ieškoti partnerių, kurie galėtų pasiūlyti žemdirbiams pasėlių draudimą.
Europoje pasėlių draudimo srityje sėkmingiausiai veikia Ispanijos, Austrijos ir Vokietijos specializuotos pasėlių daugelio rizikų draudimo bendrovės. Tačiau Ispanijos ir Austrijos kompanijos
nesusidomėjo galimybe savo draudimo modelį diegti Lietuvoje. O vokiečių specializuotą pasėlių draudimo bendrovę „Vereinigte Hagel” sudomino veiklos Lietuvoje galimybės, nes ji aktyviai dirba Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje ir gretimoje Lenkijoje.
– Ar Vokietijos draudimo įmonės neišgąsdino menkas Lietuvoje draudžiamų pasėlių plotas – vos 0,5 procento? Kokias sąlygas ji kelia?
– Iki šiol mūsų šalis nebuvo išsakiusi aiškios pozicijos, kad neapdraudusieji pasėlių neturi teisės reikalauti iš valstybės atlyginti gamtos padarytą žalą, o jos kompensacijų lygis nepriklausė nuo to, ar pareiškėjas buvo apsidraudęs, ar ne.
Kompanija „Vereinigte Hagel” nori aiškios ir vienareikšmiškai įtvirtintos Lietuvos valdžios pozicijos šiais klausimais. Vokiečiams labai svarbu, jog išliktų iki šiol galiojusi sistema, kai 50 proc. draudimo įmokos ūkininkui kompensuoja valstybė. Tikimasi, kad jai užtikrinus 50 proc. draudimo įmokos kompensavimą, tai paskatins žemdirbius drausti pasėlius. Be to, Vokietijos draudikai iškėlė dar vieną sąlygą.
Privalomojo draudimo nesirinks
– Kokia ji?
– Kompanija draudimo įmokų tarifus skaičiuoja darydama prielaidą, kad bendrovėje „Vereinigte Hagel” apsidraudusiųjų dalis apims apie 20 proc. visų Lietuvos draudžiamų pasėlių plotų. Toks minimalus mastas garantuos draudimo kompanijos veiklos Lietuvos rinkoje stabilumą ir sudarys ilgalaikės bendrovės veiklos mūsų šalyje prielaidas.
Kad galėtume pasiekti tokį aprėpties procentą, privalomojo draudimo neketiname rinktis. Svarstome, gal reikėtų taikyti įpareigojantį draudimą tam tikrai grupei žemdirbių, kurie naudojasi ES ir valstybės investicine parama. Nagrinėjamos galimybės tokią prievolę numatyti subjektams, siekiantiems pasinaudoti investicine parama iš ES fondų ir gaunantiems Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijas. Įgyvendinant projektus, kuriems bus skirta minėtų fondų parama, net nepalankiausiais metais bus užtikrinamas pakankamas srautas pinigų vykdyti prievoles bankams ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Tarkim, žemdirbys pageidauja iš ES fondų gauti milijoną litų. Jis parengia verslo planą, kuriame nurodo, ką ir kokiuose plotuose planuoja sėti, kiek tikisi gauti derliaus ir už kiek jį parduoti. Numato lėšas kreditui padengti.
Tačiau įsivaizduokime, kad metai pasitaiko blogi, žemdirbys derliaus netenka ir, suprantama, negauna pajamų. Būtent nuo to ir apsaugotų įpareigojantis daugelio rizikų pasėlių draudimas.
Šis įpareigojimas negaliotų ūkininkams, kurie ES paramą jau gavę.
Beje, buvo diskutuojama, ar įpareigojantį draudimą, siekiant padidinti draudžiamų pasėlių plotus, taikyti ir ekologiniams ūkiams. Tačiau draudimo kompanija, žinodama Lietuvos ekologinių ūkių būklę, į tokį siūlymą žiūri labai skeptiškai.
Žalą vertins vietiniai
– Pasėlius draudę žemdirbiai pasakoja, kad draudikai suranda ne vieną priežastį nemokėti draudimo kompensacijos. Ar vokiečių draudikai taip nesielgs?
– Sunku kalbėti už įmonę. Tačiau kuriame prielaidas, kad panašių atvejų nebūtų. Žalą laukuose vertins iš Lietuvos žemdirbių atrinkti ir parengti vertintojai. Be to, prie Žemės ūkio ministerijos įkūrėme Draudimo koordinavimo tarybą. Ji atstovaus ministerijai, žemdirbiams ir draudimo kompanijai. Taryboje bus aptariami visi su draudimo mechanizmu ir galimais sistemos nepatikimumo atvejais susiję klausimai.
Jei pavyktų pakeisti Lietuvos teisinius aktus taip, kad apsidrausdami žemdirbiai taptų šios draudimo kompanijos akcininkais, tai, mūsų nuomone, irgi padidintų žemdirbių pasitikėjimą draudimo bendrove.
– Kas dabar yra „Vereinigte Hagel” akcininkai?
– Ši draudimo kompanija privati. Visas 100 proc. jos akcijų priklauso žemdirbiams, nes tie, kurie apsidraudžia pasėlius, tampa bendrovės akcininkais. Tokia galimybė apsidraudus tapti akcininku Lietuvoje kol kas nėra įteisinta.
Dalis rizikų – valstybei
– Nuo kokių rizikų draustų pasėlius Vokietijos draudimo kompanija?
– Jau sutarta, jog pasėliai bus draudžiami nuo krušos, audros, iššalimo ir stipraus lietaus.
Siekiame, kad rudenį žemdirbiams būtų pasiūlytas žieminių kultūrų – žieminių javų, žieminių kviečių, žieminių rugių, kvietrugių, žieminių rapsų – draudimas, o pavasarį sudaryta galimybė apdrausti ir kitas vasarines grūdines bei aliejines kultūras. Taip pat bus draudžiami kukurūzai, runkeliai ir bulvės. Ateityje sąrašas gali būti plečiamas.
Be to, žemdirbiai privalės apdrausti visus ūkio pasėlius, kurie įtraukti į draudžiamų augalų sąrašą. Nebus galima drausti, pavyzdžiui, vien žieminių rapsų, o kitas kultūras palikti be draudimo.
Tai, ką žemdirbys deklaruoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir kurias kultūras yra galimybė apsidrausti, tas ir privalės apdrausti.
Dar diskutuojami draudimo nuo stichinės sausros variantai ir mechanizmai. Reikia aptarti, kokias garantijas draudimo kompanijai galėtų suteikti mūsų valstybė, jei Lietuvos teritoriją jau pirmaisiais draudimo metais ištiktų stichinė sausra.
Nagrinėjamos galimybės, kurią dalį rizikų perimtų perdraudimo kompanijos, o kurią ir kokia forma turėtų perimti Lietuvos valstybė.
Svarstomas valstybės dalyvavimas pradiniu draudimo sistemos diegimo etapu – greičiausiai 3-5 metų laikotarpiu bei esant tam tikram rizikos lygiui.
– Kodėl tokių valstybės garantijų reikia privačiai bendrovei?
– Įvykus stichiniam reiškiniui, kuris apimtų didelę dalį Lietuvos teritorijos (visų pirma sausrai), vos pradėjusi veikti ir jau kitais metais draudimo išmokas turinti išmokėti draudimo kompanija nesugebėtų vykdyti savo įsipareigojimų ir bankrutuotų. Esame suinteresuoti ilgalaikiu draudimo paslaugų teikimu mūsų žemdirbiams, todėl svarstome, kokias garantijas ir kokia forma stichinės sausros atveju galėtų teikti valstybė.
– Kada pasėlių draudimo sistema ims veikti?
– Siekiama, kad ji imtų funkcionuoti šių metų lapkričio pirmąją. Tiesa, gali būti, jog pavyks spėti tai padaryti iki spalio 15 dienos. Jei žemdirbiai patirtų žalos, pirmosios draudimo išmokos būtų mokamos pavasarį.
– Kokius draudimo įmokų dydžius žada draudikai iš Vokietijos?
– Dėl to sąlygos dar derinamos. Tikimės, kad draudimo įmokų dydžiai paaiškės rugsėjo viduryje.