Rugpjūčio pradžioje po atostogų susirinksiantis ministrų kabinetas turės apsispręsti, ką toliau daryti su tarnybiniais butais. Specialistai jau parengė siūlymus Vyriausybei.
Premjero Gedimino Kirkilo sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti tokių gyvenamųjų patalpų naudojimo perspektyvas, savo užduotį atliko ir po kelių dienų teiks Vyriausybei tris šios problemos sprendimo variantus. Patiems ekspertams patraukliausia atrodo galimybė apskritai panaikinti tarnybinių butų statusą, o tiems, kam jų reikia, kompensuoti nuomos išlaidas.
Kad šioje srityje esama didelių problemų, atskleidė skandalinga Valstybės saugumo departamento (VSD) tarnybinių butų privatizavimo istorija. Pagrindinis jos herojus VSD eksvadovas Arvydas Pocius iki šiol gyvena tarnybiniame bute, kurį ketino privatizuoti kur kas pigiau nei rinkos kaina. Premjeras G.Kirkilas tarnybinius butus yra pavadinęs „liekana iš praeities, neatitinkančia šiandienos realijų”. Šiuo metu Lietuvoje yra 1541 tarnybinis butas – beveik 700 mažiau nei prieš šešerius metus.
Privatizuoti uždraus
Darbo grupė, kuriai vadovavo Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė, per mėnesį išnagrinėjo padėtį, susijusią su tarnybiniais butais, ir suformulavo tris alternatyvius siūlymus.
Pasak J.Juozaitienės, pagal pirmąjį, kaip ir iki šiol, institucijos, turinčios teisę, galimybę ir poreikį turėti tarnybinius butus, galės jais naudotis ir toliau. Tik, pataisius įstatymą, bus draudžiama tokius butus privatizuoti. Jei tarnybinis butas nereikalingas, jis turi būti perduodamas Valstybės turto fondui (VTF) arba atiduodamas savivaldybei. „Šiam variantui nelabai norėtume pritarti, nes jis sukeltų problemų pačioms įstaigoms, ypač, jei žmonės tarnybiniuose butuose gyvena ilgą laiką”, – LŽ teigė J.Juozaitienė.
Prieš tris savaites Vyriausybė pritarė įstatymo pataisai, numatančiai panaikinti galimybę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas. Rudenį ją ketina priimti ir Seimas.
Protingiausia – mokėti butpinigius
Antrasis variantas, kurį Vyriausybei siūlys darbo grupė, – tarnybiniai butai apskritai naikinami, o būtino ploto problema sprendžiama mokant butpinigius. „Tada viskas vyktų skaidriai, niekas neturėtų teisėtų ar neteisėtų lūkesčių, kad turtą gali įsigyti lengvatinėmis sąlygomis”, – įsitikinusi ministerijos sekretorė.
Trečiasis variantas, J.Juozaitienės teigimu, būtų greičiausiai įgyvendinamas ir valstybės lygmeniu teisingas: visas tarnybinių butų ūkis administruoti ir tvarkyti būtų perduotas VTF. Pavyzdžiui, visos ministerijos, įstaigos metų pradžioje fondui pateiktų paraiškas, kiek ir kokių butų joms reikia, o jis prašomas patalpas išnuomotų.
„Lengvai įsigyti nuosavybę dingtų visos viltys”, – šio varianto pranašumą akcentavo darbo grupės vadovė. Kad jis būtų įgyvendintas, pakaktų pataisyti VTF nuostatus ir biudžete numatyti finansavimą, nes tuos butus reikia prižiūrėti, remontuoti. „Manau, kad skaidrumo atžvilgiu ir pačioms ministerijoms, ir įstaigoms būtų paprasčiau bei lengviau”, – sakė J.Juozaitienė.
Inventorizavo ūkį
Kilus nepasitenkinimui dėl VSD privatizuojamų tarnybinių patalpų buvo susigriebta, kad niekas tiksliai nežino, kiek tokių patalpų šalyje apskritai yra. Į klausimą negalėjo atsakyti ir Aplinkos ministerija, atsakinga už tarnybinių butų apskaitą. Tad premjero sudarytai grupei kartu buvo pavesta inventorizuoti tarnybinių butų ūkį.
Kaip vakar LŽ sakė J.Juozaitienė, šiuo metu šalyje yra 1541 tarnybinis butas. Daugiausia jų turi Aplinkos ministerija – 625, apskričių administracijos – 96, krašto apsaugos sistema – 381, vidaus reikalų – 192, VSD – 44.
Per 2003-2006 metus buvo privatizuoti 198 tarnybiniai butai, 219 perduoti VTF ir savivaldybėms (ir dabar tai galima daryti). Daugiausia tarnybinių butų privatizavo VSD – 90 proc., Generalinė prokuratūra – 24 proc., Muitinės departamentas – 14 proc., Aplinkos ministerijos įstaigos – 14 procentų. „Sąlyginai tarnybinių butų mažėja. 2001 metais jų buvo 2237, 2007-aisiais – 1541”, – sakė J.Juozaitienė.
Nenori išsikraustyti
Gegužę paskelbus, kad skandalingasis VSD vadovas A.Pocius privatizavo tarnybinį butą sostinės Jeruzalės rajone, kilo didelis triukšmas. Keturių kambarių butą prieš aštuonerius metus statytame name A.Pocius taikėsi įsigyti už 315 tūkst. litų, nors ekspertai jį įkainojo 170 tūkst. litų brangiau.
Tik Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai paskelbus, kad pareigūnas, privatizuodamas šį tarnybinį butą Vilniuje, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, A.Pocius jo atsisakė ir privatizavimo procedūrą nutraukė.
Tačiau išsikraustyti iš 128 kvadratinių metrų ploto tarnybinio buto buvęs saugumo šefas, atrodo, neketina. VSD jis prašo leisti su šeima čia pagyventi dar metus. Prašymą A.Pocius motyvuoja tuo, kad jo žmona dirba valstybės tarnyboje, o šeimoje auga nepilnametis sūnus.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Algimantui Matulevičiui bei naujajam VSD vadovui Povilui Malakauskui toks prašymas atrodo gana keistas. Sutariama, kad buvusio pareigūno išsikraustymo terminas būtų trumpesnis. A.Matulevičius atkreipė dėmesį, kad buvusio VSD šefo dukters vardu Vilniaus rajone, Riešėje, statomas namas. Be to, sutuoktinė ne paprasta tarnautoja, o Vilniaus apygardos teismo teisėja. „Šeimos finansinės galimybės turbūt neprastos”, – įtaria Seimo komiteto pirmininkas.
Vadovaudamas VSD privatizuoti tarnybinius butus A.Pocius leido ir kitiems departamento pareigūnams.