Saviškiams – teisėjų gelbėjimosi ratas

Kas atsako už blogai pasielgusį penktoką, įsivėlusį į muštynes su autobusų stotelėje stovinčiu vienuoliktoku ir nuskėlusiu jam dantį? Kas atsako, kai tas penktokas vyresnius moksleivius gąsdina kišeniniu peiliuku ar įžeidinėja neįgalią mergaitę?

Kai nuskriaustų moksleivių tėvai kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą, šis nusprendė, jog atsako tėvas. O kai bylą išnagrinėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), buvo priimtas nutarimas, kad atsakingi pedagogai.

Paskelbus LVAT nutarimą, internetinėje erdvėje kilo didžiulis skaitytojų pasipiktinimas, panašiai kaip po liūdnai pagarsėjusio Konstitucinio Teismo sprendimo dėl pilietybės. Vien palikusiųjų atsiliepimus – per tūkstantį skaitytojų. Žmonės sunerimę, ir ne be reikalo, kad tokiu teismo sprendimu visa atsakomybė už vaikų elgesį mokykloje ir jų auklėjimą užkraunama pedagogams. O to negalėtų būti, nes Lietuvos Konstitucija įtvirtino visai kitą sampratą – vaikus auklėja ir jais rūpinasi šeima.

Orakulas klysta?

LVAT sprendimai galutiniai, neskundžiami ir formuoja teismų praktiką, taigi ateityje nagrinėjant bylas bus remiamasi šiuo teismo sprendimu. Todėl ir kilo didžiulis sujudimas – pedagogams teks atsakyti už vaikus taip, tartum jie neturi tėvų, lyg būtų viščiukai iš inkubatoriaus.

„Normalūs mokytojai po tokio sprendimo turi paskelbti streiką, – rašė Sigiu pasivadinęs skaitytojas. – Pastebiu, kad mokyklos sąmoningai daromos nesaugios, gal ruošiant dirvą privatizacijai, kur galios jau kitokios taisyklės (ir kitokios kainos), o gal tiesiog iš elementaraus debilumo. Buvo nesaugu mokykloje jau iki tol, tačiau, atrodo, dar ne viskas pasiekta. Sveiku protu neįmanoma sumąstyti, ką dar galima pridirbti, bet mūsų teisininkai sugalvos.”

Teisininkai LVAT nutartyje įžvelgė kur kas rimtesnių grėsmių, nei paprasti skaitytojai.

„Jeigu visa atsakomybė užkraunama valstybei ir mokyklai, tai valstybė su mano vaikais gali elgtis savo nuožiūra, – komentavo LVAT sprendimą buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos švietimo ir kultūros ministras Darius Kuolys. – Jeigu eliminuojama tėvų atsakomybė, valstybei kyla grėsmė, kad mokyklos elgsis kaip sovietmečiu, kai vaikus neatsiklausę tėvų skirdavo į internatus, į specialiąsias mokyklas, išsiųsdavo į profesines mokyklas. Netiesiogiai duodam valstybei teisę su vaikais elgtis be tėvų valios ar prieš tėvų valią. Tokia teismo nutartis išplės valdžios galias šeimų ir piliečių galių sąskaita.”

Ir vėl paskubėta?

Visi, kurie skaudžiai sureagavo į tokią LVAT nutartį, nemenkai nustebtų sužinoję, kad teisėjų sprendimas priimtas neištyrus faktinių konkrečios bylos aplinkybių. Panašiai kaip Seimo pirmininko Viktoro Muntiano atveju, kai to paties LVAT trijų teisėjų kolegija, rytą perskaičiusi „Respublikos” publikaciją, tą pačią dieną skubiai priėmė atskirąją nutartį dėl V.Muntiano, neva neleistinai kritikavusio teisėjus. Tada, 2006 metų birželį, teisėjai Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas ir Edvardas Sinkevičius ne tik nepakvietė į posėdį V.Muntiano, tačiau netgi nepareikalavo iš Nacionalinės teismų administracijos, įrašiusios V.Muntiano kalbą teisėjams, atsiųsti garso įrašo, kad jie įsitikintų, ar tikrai Seimo pirmininkas nederamai kalbėjo teisėjams.

2007 metų liepą jau kitų to paties teismo trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš LVAT vadovo Virgilijaus Valančiaus, A. Baranovo ir Stasio Gagio, vėl priėmė nutarimą už akių, nepakvietę į posėdį Anykščių Jono Biliūno gimnazijos pedagogų. Byla išnagrinėta taip, lyg teismo, formuojančio teismų praktiką, sprendimas skirtas ne visuomenei, o konkrečiam asmeniui pagelbėti.

LVAT nutarime nurodoma, kad Anykščių rajono policijos komisariate 2007 metų vasario 14 dieną surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Anykščių gyventojui Daliui Zajarskui, kad jo 1995 metais gimęs sūnus 2007-ųjų sausio 23 dieną J.Biliūno gimnazijos patalpose iš chuliganiškų paskatų grasino peiliu neįgaliai mergaitei bei apstumdė kitą moksleivį, kelis kartus trenkė jam kumščiu į veidą.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 metų vasario 26 dienos nutarimu D.Zajarskui skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. D.Zajarskas teismo nutarimą apskundė LVAT ir paprašė bylą nutraukti. Skunde D.Zajarskas nurodė, kad sūnų nuolat auklėja, jie kartu leidžia laisvalaikį. Kadangi incidentas nutiko mokykloje, tėvas negalėjo turėti įtakos sūnaus elgesiui.

Kaip jau žinoma, LVAT Anykščių teismo nutarimą panaikino, o bylą nutraukė. Vienas argumentų nutarime skamba taip: „Tačiau tėvams patraukti atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Tokios situacijos galimos, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje: ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Todėl tuo metu, kai vaikas nustatyta tvarka yra mokymo įstaigoje (atvykęs į pamokas ar organizuotą užklasinę veiklą vaikas, kuris yra atitinkamos mokyklos mokinių sąraše), už jo priežiūrą atsako atitinkama įstaiga. Šioje byloje nustatyta, kad D.Zajarsko nepilnametis sūnus sužalojo kitą nepilnametį gimnazijoje, t. y. tuo metu, kai turėjo būti prižiūrimas mokymo įstaigos ir kai tėvai neturi galimybių tiesiogiai realizuoti tėvų valdžios. Todėl tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai.”

Prieštaringi įrodymai

Ištrauka iš nutarimo ilga, bet tiksliai parodo, kokiais argumentais vadovavosi teisėjai. Įdomu, ar būtų priimtas toks pat nutarimas, jei kolegija į posėdį būtų pakvietusi Anykščių gimnazijos pedagogus? Juk tuomet lyg kortų namelis subyrėtų visi vienuoliktoko tėvų pateikti įrodymai.

Tuo įsitikino LŽ korespondentė, paskambinusi J.Biliūno gimnazijos direktorei Reginai Drūsienei. 22 metus mokykloje dirbanti matematikė sakė, kad teismo sprendimas suglumino kolektyvą. Ne tik todėl, kad visa atsakomybė už moksleivių elgesį užkrauta mokyklai, bet ir todėl, kad iškraipyti faktai.

„Tą peiliuką turėjo net ne tas vienuolikmetis, o jo klasės draugas, – patikslino direktorė. – Paėmęs pažiūrėti kišeninį peiliuką, berniukas juo pamosavo prieš vienuoliktokus, o tie pasiskundė mokytojai. Iškvietėme berniuką į mokytojų kambarį, kalbėjomės ir su jo mama, atrodė, kad tuo viskas ir baigėsi. Tačiau vieno vienuoliktoko tėvai kreipėsi į policiją, nes penktokas kelis kartus sudavė į veidą jų sūnui, stovėjusiam autobusų stotelėje, nuskėlė dantį. Tad berniukų konfliktas buvo net ne mokykloje.”

Pasak direktorės, berniuko tėvą klasės auklėtoja yra mačiusi tik vieną kartą, o mama mokykloje seniai lankėsi. Auklėtoja pati ateidavo į vienuolikmečio namus pasikalbėti su jo tėvais. Berniukas nėra labai triukšmingas, bet jam sunkiai sekasi mokslai. Mama mokykloje apsilankė tik tuomet, kai sūnaus veiksmus pradėjo tirti policija.

Anykščių rajono apylinkės teisme pasidomėjus šia byla paaiškėjo, kad D.Zajarskas šiais metais galėjo būti ir antrą kartą nubaustas už sūnaus elgesį. Policija buvo surašiusi protokolą, kad D.Zajarsko sūnus skriaudžia vaikus prie miesto parduotuvės – atima iš jų centus, mušasi. Tačiau policijos surinktą medžiagą perdavus Anykščių miesto apylinkės teismui D.Zajarskas nubaustas nebuvo. Teisėjai nusprendė, kad tėvai rūpinasi vienturčiu sūnumi, konsultavosi su psichologu.

Išteisintojo brolis – teisėjas

Jei D.Zajarskas antrą kartą būtų gavęs administracinę nuobaudą, tai būtų labai pasunkinę jo padėtį. Vaikų teisių apsaugos tarnyba galėtų inicijuoti procesą dėl tėvų teisių apribojimo. Turint administracinių nuobaudų sunku įsidarbinti valstybinėje įstaigoje.

Tad Anykščių teismo sprendimas, kad D.Zajarskas nekaltas, palengvino sunkaus charakterio sūnų turinčio vyro padėtį. Ar Anykščių teismas būtų toks pat supratingas, jei tektų nagrinėti kieno nors kito, o ne to paties teismo teisėjo Sauliaus Zajarsko brolio bylą? D.Zajarsko brolis Saulius Anykščių teisme dirba nuo 2003 metų, o iki tol buvo juristas savivaldybėje.

Mažai įtikima, kad Anykščių teisėjai, o jų teisme tik penki, negailestingai nubaustų savo kolektyvo nario artimą giminaitį.

Labiau stebina tai, kad Anykščių teismo teisėja Alberta Baltušytė skyrė administracinę nuobaudą kolegos broliui. Matyt, labai jau svarūs buvo liudytojų ir policijos argumentai, į kuriuos teisėja negalėjo neatsižvelgti.

Neištirta faktinė bylos dalis

Tačiau, kaip matyti iš LVAT nutarimo, faktai, kurių negalėjo nepaisyti apylinkės teismo teisėja, buvo ignoruoti Vilniuje, Vyriausiajame administraciniame teisme, kurio sprendimai neskundžiami.

„Aiškinantis sudėtį tokio administracinio teisės pažeidimo, kaip tėvų valdžios nepanaudojimas, labai svarbios faktinės aplinkybės, – paaiškino profesorius Valentinas Mikelėnas, vienas Lietuvos civilinio kodekso autorių. – Kaip tas vaikas elgiasi, ar tai buvo pirmas jo pažeidimas, ar ne pirmas. Tokias aplinkybes aiškinantis svarbūs jo mokytojų, klasės auklėtojų parodymai. Norint pasakyti, kad tėvas šiuo atveju negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, reikėjo aiškintis, o kaip tėvai elgiasi, ar jie tikrai domisi vaiku, ar jie turi kontaktą su mokykla, ar mokytojams informavus apie vaiko pažeidimus tėvai reaguoja. Jeigu dėl šitų faktinių aplinkybių nebuvo aiškintasi, tai savaime aišku, kad faktinė bylos dalis yra neištirta.”

LVAT pastarųjų kelerių metų istorijoje yra buvę atvejų, kai generaliniam prokurorui paprašius persvarstomi didelio atgarsio visuomenėje sulaukę sprendimai. Taip atsitiko priėmus neteisingą sprendimą trijų Žirmūnų gyventojų, gynusių bendrą kiemą nuo naujų statybų, atveju. LVAT panaikino kolegų sprendimą.

Tačiau ar įmanomas bylos persvarstymas šiuo atveju, kai teisėjų kolegijai, priėmusiai skandalingą nutarimą, kuriuo atsakomybė už moksleivių elgesį užkraunama tik mokyklai, vadovavo pats teismo pirmininkas V.Valančius? Juk sprendimą persvarstyti bylą priima teismo pirmininkas. Taigi V.Valančiui tektų nurodyti žemesnio rango kolegoms peržiūrėti tiesioginio vadovo priimtą sprendimą.

Sunku patikėti, kad didelę įtaką visuomenėje, teismų savivaldos aukščiausiuose organuose ir Prezidentūroje turintis V.Valančius ryžtųsi taip smarkiai kompromituoti savo vardą.