Aldona Staponkienė, Birutė Vėsaitė: „Negalima Turkijai atimti vilties, kad ji taps ES nare“

Šių metų liepos 25 d. Seime surengtoje spaudos konferencijoje Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos seniūnė Aldona Staponkienė bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė apžvelgė rinkimų į Turkijos parlamentą rezultatus.
Lietuvos parlamentarės stebėjo rinkimus Turkijoje, atstovaudamos Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai. LR Seimo narių teigimu, nors rinkimų metu nei viena partija nekėlė narystės ES klausimo, būtina užtikrinti, jog Turkija neprarastų vilties kada nors tapti ES šalimi.

„Vietiniai žmonės sakė, kad Turkijai tiesiamos dvi rankos: viena iš islamo pasaulio, kita iš demokratinio europinio pasaulio. Tačiau lieka neaišku, kuri ranka paspaus Turkijos ranką“, – sakė Birutė Vėsaitė.

Seimo narė A. Staponkienė informavo, kad rinkimus laimėjusi valdančioji Teisingumo ir plėtros (AK) partija, kuri yra lengvai islamistinė, pasiekė užtikrintą rinkimų pergalę. „Turkų teigimu, rinkimai parodė, kad tauta pasisakė už valdančiąją reformų partiją“, – teigė A. Staponkienė.

Parlamentarės, stebėjusios rinkimus Turkijoje, rinkimų procesą įvertino kaip demokratišką. Seimo nares nustebino rinkėjų aktyvumu. Turkijos Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas rinkimuose sudarė virš 80 proc. „Nors įstatymuose yra numatyta 3 eurų dydžio bauda už nedalyvavimą rinkimuose, bet manau, kad ne bauda gąsdino turkus, jie patys noriai atliko šią savo pilietinę pareigą“, – kalbėjo B. Vėsaitė. Seimo narė pastebėjo, kad rinkiminėje kampanijoje moterų-kandidačių būta nedaug. Ankstesniame parlamente jos sudarė tik 4,4 proc., tačiau, pasak B. Vėsaitės, šiuose rinkimuose jau pasiektas geresnis rezultatas, nes išrinkta 50 parlamentarių moterų, o tai yra dvigubai daugiau nei prieš tai vykusiuose rinkimuose.

Seimo narės A. Staponkienės manymu, naujojo Turkijos parlamento laukia didžiulis išbandymas – per 30 dienų išrinkti Turkijos prezidentą. Jei nebus rastas kompromisas dėl prezidento kandidatūros, Turkijoje bus skelbiami pakartotiniai Parlamento rinkimai.

Sekmadienį įvykę rinkimai taip pat buvo pirmalaikiai. Jie buvo paskelbti todėl, kad opozicija užkirto kelią užsienio reikalų ministro Abdullah Gulo (Abdulos Giulo) kandidatūrai į prezidento postą, kaltindama jį proislamiškomis nuotaikomis. Turkijos Konstitucinis teismas pripažino prezidento rinkimus neteisėtais dėl to, kad nebuvo kvorumo parlamente. Vietų, kurias naujajame parlamente turės AK, pakaks gauti pasitikėjimo nauja vyriausybe votumą (276 balsus), bet neužteks gauti kvorumą balsuojant dėl konstitucijos pataisų ir naujo prezidento rinkimų.

23-čiojo šaukimo 550 vietų Turkijos parlamente AK, preliminariais paskaičiavimais, turės 341 mandatą, CHP – 111, o MHP – 70. Be to, 28 vietos atiteks nepriklausomiems kandidatams, tarp jų ir kurdų atstovams. Turkijoje vykusiuose rinkimuose dalyvavo 14 politinių partijų, kurioms atstovavo 7 395 kandidatai, tačiau tik trys partijos peržengė privalomą 10 proc. barjerą. Kandidatūras buvo iškėlę ir 699 nepriklausomi pretendentai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.