Putinas užsipuolė Londoną už „kolonijinį mąstymą”

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas antradienį užsipuolė Didžiąją Britaniją, pavadindamas jos reikalavimą išduoti įtariamąjį nužudžius buvusį saugumo darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, kolonijinio mąstymo sindromu.

Jis griežtai atsiliepė apie Londono siūlymą pakeisti Rusijos konstituciją, kad būtų galima išduoti įtariamąjį Andrejų Lugovojų.

„Smegenis jiems reikia pakeisti, o ne konstituciją, smegenis”, – sakė V.Putinas susitikime su jaunimo judėjimų aktyvistais netoli Maskvos.

„Tai, ką jie siūlo, tai dar viena kolonijinio mąstymo atgyvena”, – sakė V.Putinas, kurį tai sakantį parodė Rusijos televizija.

„Jie jau pamiršo, kad Britanija – jau ne kolonijinė valstybė, ir Rusija, ačiū Dievui, niekada nebuvo Didžiosios Britanijos kolonija”, – sakė jis.

Paprašytas pakomentuoti Rusijos vadovo teiginius Britanijos URM atstovas sakė agentūrai „Reuters”: „Mes ir toliau sieksime, kad Rusijos valdžia konstruktyviai bendradarbiautų su mumis, stengdamiesi atiduoti šio Didžiojoje Britanijoje padaryto nusikaltimo tyrimą į Britanijos teismą”.

Rusija atsisakė išduoti A.Lugovojų Britanijos teisingumui ir primygtinai teigia, kad Londonas pats slepia „nusikaltėlius”, tokius kaip V.Putino oponentą Borisą Berezovskį, gavusį politinį prieglobstį Britanijoje.

„Londone slepiasi 30 žmonių, kurių ieško Rusijos teisėsaugos institucijos už padarytus sunkius ir itin sunkius nusikaltinimus”, – pareiškė V.Putinas.

„Jie niekur neišduoda žmonių, kurie slepiasi jų teritorijoje, taip pat ir žmonių, kurie įtariami ir kaltinami teroristine veikla”, – sakė jis.

Maskvai atsisakius išduoti A.Lugovojų, Londonas išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, sustabdė derybas dėl paprastesnio vizų režimo, taip pat peržiūrėjo „kai kuriuos santykių su Rusija aspektus”. Griežtą Britanijos poziciją parėmė JAV.

Maskva tuo pačiu atsakė į „provokuojamus ir nedraugiškus” Didžiosios Britanijos veiksmus.

Vakarai sako, jog Rusijos valdžios kontroliuojamas naftos dolerių srautas leidžia Kremliui demonstruoti jėgą, siekiant sustiprinti savo pozicijas pasaulio arenoje.

Remiantis apklausomis, veržli valstybės vadovo užsienio politika patinka daugumai gyventojų Rusijoje, kur šiais metais vyks parlamento rinkimai, o kitais metais – prezidento rinkimai.

Jiems artėjant pasitraukiantis iš posto V.Putinas, kaip tikimasi, nurodys rinkėjams, kuriam kandidatui jis teikia pirmenybę. Analitikai neatmeta galimybės, kad po to V.Putinas grįš į vadovaujamas pozicijas valstybėje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.