Pastarąsias savaites ne viena klaipėdiečių šeima susimąstė apie galimybę keltis gyventi kitur. Užsienio investuotojus traukiantis miestas netrukus gali tapti visai nepatrauklus naujakuriams.
Nors dvokiančią cheminę medžiagą indolą norėjusi gaminti įmonė atsisakė savo planų, gyventojai savame mieste nesijaučia saugūs ir sveiki.
Žmones dusina pramonės gigantų skleidžiama smarvė, dulkės ir gamybos atliekos.
Iš žiniasklaidos pranešimų sužinantys apie verslininkų užmojus, žmonės jaučiasi bejėgiai. Jų skundai milijoninius projektus laiminančių valdininkų nepasiekia.
Neleidžia miegoti
„Narkotikai – nemokamai”, – komentarų skiltyje parašė viena klaipėdietė.
Klaipėdoje, Laukininkų gatvėje gyvenanti Rita Kovalenkienė ramybės neturi net naktį.
„Turiu problemų dėl plaučių, dėl smarvės iš gamyklų naktimis negaliu užmigti. Chemijos gamyklos yra lyg atominė bomba. Į orą patenka daugybė cheminių junginių, kurių poveikis organizmui skirtingas. Tai išmatuoti sunku, bet pasekmės išryškės vėliau”, – kalbėjo chemijos mokslus krimtusi moteris.
Klaipėdietė prisipažino bijanti, kad šalia unikalaus gamtos kampelio Neringos esantis uostamiestis greitai pavirs chemijos pramonės miestu.
Milijonai – iš Azijos
Daugiausiai pramonės įmonių telkiasi Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Šiuo metu čia veikia 9 įmonės. Netrukus savo veiklą pradės dar 11 bendrovių.
Vis daugiau pinigų čia investuoja Pietryčių Azijos pramonės gigantai.
LEZ veikia skandalingai pagarsėjusi Japonijos koncerno „Yazaki” antrinė bendrovė „Yazaki wiring technologies Lietuva”. Per pastaruosius metus dėl itin sunkių darbo sąlygų bendrovę paliko apie pusę darbuotojų.
Prieš kelerius metus iškilmingai atidaryta vienintelė LEZ teritorijoje veikianti chemijos medžiagų gamykla „Orion Global Pet”. Ji gamina polietileno tereftalo granules (PET). Tai Tailando bendrovės „Indorama” padalinys Lietuvoje. Visai neseniai Klaipėdos miesto taryba pritarė šios įmonės plėtrai.
Netoli LEZ gyvenantys žmonės esą nepagrįstai baiminasi dėl savo sveikatos.
LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Povilas Vasiliauskas užtikrino, kad kiekvieno naujo projekto detalieji planai derinami su gyventojais, o visas procedūras kontroliuoja valstybinės institucijos.
„Pasigirsta samprotavimų, kad LEZ yra įmonių, kurios teršia aplinką. Tačiau tai įrodančių faktų nėra”, – tikino P.Vasiliauskas.
Tačiau nėra ir faktų, kurie įrodytų, kad aplinka nėra teršiama. Jokie visuomenės sveikatos tyrimai nėra atliekami, nes jiems esą trūksta lėšų.
Kaltų nėra?
Valdininkai pripažįsta, kad pramonės įmonių miesto teritorijoje yra per daug. Tačiau atsakomybės dėl rizikos nėra linkę užsikrauti ant savo pečių.
„Klaipėda yra įsprausta tarp pramonės įmonių. Reikia pripažinti, kad ne visada teisingai planuojamos naujos statybos. Ten, kur veikia gamyklos, leidžiama statyti gyvenamuosius namus. Tačiau ir klaipėdiečiai turėtų būti aktyvesni bei atidžiau rinktis gyvenamąją vietą”, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.
Priekaištų dėl aktyvumo stokos iš pačių gyventojų vis dažniau sulaukia Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (VSC).
Tai pirmoji įstaiga, kurios specialistai padeda savo parašus ant naujų projektų dokumentų.
Daugiausiai skundų VSC gauna iš Jakų gyventojų. Neretai skundžiamasi ir dėl bendrovių „Orion Global Pet”, „Klaipėdos nafta”, „Klaipėdos kartonas”, „Klaipėdos mediena”, „Pajūrio mediena”.
2005 metais gavo 9 skundus, 2006 – 5, šiemet 2.
Tyko nelaimės
Ne vieną dešimtmetį uostamiesčio plėtrą stebintis taikomosios sociologijos mokslų daktaras Stasys Paulauskas linkęs kaltinti besaikį pelno vaikymąsi.
„Kai žmonės pradėjo varžytis, kas daugiau uždirbs, net nepastebėjo, kaip smarkiai pradėjo teršti aplinką. Jeigu Žemę palygintume su akvariumu, jis dabar atrodo taip, lyg būtų kelias savaites nevalytas. Įsivaizduojate tai?” – klausė pašnekovas.
Mokslininkas užtikrino, kad klaipėdiečiai nerimauja ne be pagrindo. Trumparegiški valdžios sprendimai ir kurtumas žmonių poreikiams – pragaištingas.
„Pernai buvau parengęs strategiją „Klaipėda – darnus žmonių miestas”. Valdžia mano pasiūlymą nustūmė į tolimiausią kampą. Matyt, žmonės dar nėra subrendę naujam požiūriui. Europos Sąjungos darnaus vystymosi metodologijos pagrindinis rodiklis – visaverčio gyvenimo trukmė. Mūsų politikai savo sprendimais tik trumpina gyvenimą. Argumentai, kad orą teršia automobilių išmetamos medžiagos, nėra teisingi. Klaipėdiečiams teršalų kliūva iš uosto pusės papūtus vėjui”, – aiškino S.Paulauskas.
Jo nuomone, būtina apriboti Klaipėdos LEZ veiklą.
„LEZ buvo kuriama tada, kai sunkiai gyvenome. Tačiau pamiršta atsirinkti investicijas. Kitos šalys stumia nuo savęs pavojingas gamyklas kuo toliau, o mes jas su džiaugsmu priimame. Naivu tikėtis, kad pavyks užtikrinti visišką saugumą. Jeigu Klaipėdos naftos bazėje įvyktų sprogimas, tektų evakuoti visą miestą. Ar yra koks scenarijus, kaip reikėtų elgtis? Kaip gelbėtis?” – abejojo taikomosios sociologijos mokslų daktaras.
Pastangos – popieriuje
Kilus triukšmui dėl chemijos pramonės plėtros uostamiestyje, taryba patvirtino Aplinkos monitoringo programą 2007-2011 metams.
Pagal ją ketinama vykdyti aplinkos stebėjimą Klaipėdos LEZ zonoje ir šalia jos. Aktyviausiai naujos įmonės kuriamos būtent šioje teritorijoje.
Papildyta programa esą leis miesto vadovams bei aplinkosaugos specialistams žinoti, kokią įtaką klaipėdiečių gyvenamajai aplinkai daro verslo įmonių veikla.
S.Paulausko nuomone, šis sprendimas – dar vienas bandymas parodyti visuomenei, kad valdžia dirba. Tačiau mokslininkas įsitikinęs, kad valdžios inicijuojamos monitoringo programos neefektyvios.
„Į Klaipėdos LEZ atėjusios įmonės naudojasi naujausiomis technologijomis, todėl daro minimalią įtaką aplinkai. Tačiau vardan visų ramybės reikia sistemingo stebėjimo ir nepriklausomų specialistų įvertinimų”, – aiškino P.Vasiliauskas.