Brangiausias kuras pasaulyje – Europoje

Vienur litras benzino kainuoja penkis centus, kitur – penkis litus.

Tarptautinės reitingų kompanijos GTZ atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai benzino ir dyzelino kainas lemia ne naftos kaina, o valstybinė politika.

Europos Sąjungoje iš gyventojų renkami papildomi mokesčiai už kiekvieną litrą, o kai kuriose Afrikos, Pietų Amerikos šalyse valstybė kurą subsidijuoja.

Pigiausias benzinas

Turkmėnijoje, Venesueloje, Irane, Libijoje ir Saudo Arabijoje benzinas kainuoja pigiausiai pasaulyje, – išsiaiškino kompanija GTZ, kuri palygino benzino kainas 171 šalyje.

Tyrimo duomenimis, keturiolikoje pasaulio valstybių mažmeninė benzino kaina yra mažiausia pasaulyje, daugiausia dėl didelių valstybinių subsidijų.

Visos benzino kainos yra pateikiamos 2006 metų. Nėra išskiriama benzino markė. Pateikiami apibendrinti skaičiai.

Pirmauja Turkmėnija, kur litras benzino kainavo apie 5 centus. Venesueloje litras benzino kainavo beveik 8 centus, Irane – 23 centus, Libijoje – 32 centus, o Saudo Arabijoje – 42 centų.

(Kainos buvo perskaičiuotos pagal 2006 metų gruodžio 31 d. JAV dolerio kursą, kuris buvo 2,63 lito. Šių metų liepos 19 d. JAV dolerio kursas buvo 2,49 lito.)

Antroje grupėje yra valstybės, kurios taip pat subsidijuoja benziną, tačiau šiek tiek mažiau.

Tai Azerbaidžanas, kur litras benzino kainavo 1,21 lito, Trinidadas ir Tobagas (1,13 lito), Ekvadoras, Angola, Nigerija, Malaizija, Bolivija, Indonezija, Sirija ir Argentina (po 1,63 lito).

Stebinantys skaičiai

Daugelyje pasaulio šalių benzinui taikomi dideli mokesčiai.

Jungtinėse Valstijose litras benzino kainavo 1,66 lito, Kirgizijoje – 1,68 lito, Kinijoje – 1,81 lito, Kazachstane – 1,84 lito, Šiaurės Korėjoje – 1,86 lito (palyginimui, Pietų Korėjoje – 4,33 lito), Rusijoje – 2,02 lito, Baltarusijoje – 2,07 lito,

Tadžikistane – 2,10 lito, Ukrainoje – 2,13 lito, Kanadoje – 2,23 lito, Uzbekistane – 2,23 lito, Gruzijoje – 2,26 lito, Australijoje – 2,45 lito, Armėnijoje – 2,52 lito, Moldovoje – 2,55 lito, Pakistane – 2,66 lito, Japonijoje – 2,86 lito, Ispanijoje – 3,44 lito, Brazilijoje ir Rumunijoje – 3,31 lito.

GTZ šiai grupei priskiria ir tris Baltijos valstybes. Nurodoma, kad Lietuvoje litras benzino pernai kainavo 2,84 lito, Latvijoje – 3,15 lito, o Estijoje – 3,23 lito.

Šie skaičiai leidžia abejoti GTZ atlikto tyrimo tikslumu. Kaip ir šiemet, taip ir pernai benzinas Lietuvoje buvo brangiausias Baltijos šalyse.

Pernai benzino kainos Lietuvoje jau buvo perkopusios trijų litų ribą. Vienu metu litras benzino kainavo daugiau nei 3,5 lito.

Brangiausi degalai

Beveik trisdešimtyje pasaulio šalių benzinui taikomi itin dideli mokesčiai.

Viena iš lyderių GTZ nurodo kaimynę Lenkiją. Ten litras benzino kainavo 3,41 lito, Austrijoje – 3,47 lito, Švedijoje – 3,63 lito, Izraelyje – 3,83 lito, Prancūzijoje – 3,89 lito, Vokietijoje ir Suomijoje – 4,07 lito.

Brangiausiai benzinas kainavo Eritrėjoje (4,99 lito), Turkijoje (4,94 lito) ir Islandijoje (4,89 lito).

Apskritai brangiausiai benzinas kainuoja Europos Sąjungoje.

Europoje kuro kainos lyginamos su Liuksemburgu, kur litro kaina siekė 3,39 lito. Tai daugmaž atitinka Europos benzino kainos vidurkį.

Skiria keliams

Tyrimą atlikusi kompanija aiškina, kad iš kuro apmokestinimo surenkami pinigai yra labai svarbus finansavimo šaltinis atnaujinant ir tiesiant kelius.

Patirtis rodo, kad 30 centų už litrą benzino siekiančių mokesčių pakanka finansuoti tiesiant pagrindinius šalies kelius.

Papildomai renkami maždaug 13 centų už litrą benzino galėtų tapti pinigų šaltiniu atnaujinant miestų kelius ir plėtojant viešąjį transportą.

Kai kuriose šalyse už pinigus, surinktus apmokestinant kurą, ne tik tiesiami keliai, bet ir finansuojamos mokyklos bei ligoninės.

Papildomi mokesčiai galėtų kompensuoti transporto sukeliamus neigiamus reiškinius kaip triukšmas ir tarša.

Už litrą – litas

Lietuvoje dauguma vairuotojų per metus į kelių fondą sumoka šimtus litų.

Kelių priežiūros ir plėtros programai pervedama 70 procentų akcizo pajamų, gautų už parduotą benziną, dyzelinius degalus bei energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai.

Nuo kitų metų sausio 1 d. į programos finansavimą bus pervedama 80 procentų minėto akcizo pajamų.

Už suskystintas dujas į programos finansavimo sąskaitą pervedama 100 procentų pajamų.

Šiuo metu akcizo dydžiai bešviniam benzinui yra 1318 lito už toną. Nuo kitų metų sausio 1 d. numatomas akcizas sieks 1484 litus už toną.

Už įsigytą litrą benzino Kelių priežiūros ir plėtros programai tenka maždaug 0,99 lito, o nuo kitų metų sausio 1 d. teks maždaug 1,11 lito.

Lietuvoje mokesčiai sudaro 59,74 procento benzino kainos, o bazinė benzino kaina tik 40,53 procento.

Kuro kaina susideda iš trijų dalių: benzino bazinės kainos, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių.

Kuras neatpigs

Amerikiečių energetikos analitikai iš Nacionalinės naftos tarybos teigė, kad naftos, o kartu ir benzino kainos artimiausius kelis dešimtmečius ir toliau išliks aukštos.

Per artimiausius 25-erius metus pasaulyje pritrūks naftos ir gamtinių dujų.

Amerikiečių specialistai prognozuoja didelį pasaulinės paklausos augimą visų pirma dėl sparčios Kinijos ir Indijos plėtros, taip pat padidėjusio energijos vartojimo JAV ekonomikoje.

Analitikų išvadoje aiškinama, kad po 25-erių metų nafta ir gamtinės dujos, gaunamos iš tradicinių šaltinių, patenkins tik 50-60 proc. pasaulinės jų paklausos.

Preliminariais skaičiavimais, iki 2030 m. paros pasaulinė naftos paklausa sieks 120 mln. barelių, palyginti su 84 mln. barelių šiandien.