Apsikiaulinęs klientas gali būti nepageidaujamas svečias ir kituose restoranuose ar viešbučiuose. Juoduosius sąrašus turi ne tik pavienės įstaigos, bet ir maitinimo įstaigas bei viešbučius vienijančios asociacijos.
Maitinimo įstaigų ir viešbučių juoduosiuose sąrašuose atsiduria nemalonumų įstaigai sukėlę nemokūs ar agresyvūs klientai. Nepageidaujami tapę žmonės čia neaptarnaujami. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijoje esančiame sąraše – beveik šimtas tokių įmonių ar asmenų. Gali būti ir gerokai daugiau, nes kai kurios įstaigos turi ir savus nepageidaujamų svečių sąrašus.
Teisininkai tvirtina, kad atsirinkdami, ką aptarnauti, viešbučiai ar maitinimo įstaigos pažeidžia žmogaus teises. Įmonių atstovai įsitikinę, kad juodieji sąrašai yra reikalingi, nes padeda išvengti nuostolių.
Mušeikų nuotraukos
Vilniuje įsikūrusio visą parą veikiančio restorano „Amatininkų užeiga” tarnybinėse patalpose jau kelerius metus kabo nepageidaujamų asmenų nuotraukos. Jose – keli ne kartą muštynes restorane sukėlę, tačiau anaiptol ne asocialūs asmenys. Tarp jų ir vienas Vilniaus universiteto profesorius. „Nuotraukas pakabinome, kad padavėjai ir barmenai žinotų, jog šių asmenų negalima įsileisti ir aptarnauti”, – LŽ aiškino prisistatyti nepanorusi „Amatininkų užeigos” buhalterė. Tiesa, naujomis nuotraukomis nepageidaujamųjų galerija jau kurį laiką nebepildoma. „Dabar muštynių jau retai pasitaiko. Jei kas pradeda karščiuotis ar kabinėtis, iškviečiame apsaugą ir paprašome išeiti”, – pasakojo buhalterė.
Laukiami ir kišenvagiai
Dauguma pakalbintų kitų barų, kavinių ar restoranų atstovų tvirtino jokių juodųjų sąrašų nesudarinėjantys. „Pasitaiko, kad išgėrę klientai pasikarščiuoja, pašūkauja, tačiau nėra tokių, kurių neaptarnautumėme”, – tvirtino „Fashionbar” restorano administratorius Evaldas Arlauskas.
Nepageidaujamų klientų nėra ir aludėje „Būsi trečias”. „Neturime ko į juodąjį sąrašą rašyti. Per 10 metų čia tik dvejos muštynės buvo”, – sakė aludės savininkas Romualdas Dačius.
Visų kavinių padavėjai ar kiti darbuotojai puikiai įsimena prastai pagarsėjusius klientus ir stengiasi juos stebėti. „Pažįstame kelis kišenvagius. Kai jie užsuka, tyliai įspėjame visus klientus, kad saugotų savo daiktus, ir patys juos atidžiai sekame”, – pasakojo R.Dačius.
Įrašo ir įmones
Nepageidaujamų klientų sąrašą turi kiekviena Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai priklausanti įstaiga. Juodąjį sąrašą asociacija sudaro pagal pranešimus, gaunamus iš jai priklausančių viešbučių ar restoranų. „Nepatikimus klientus įtraukiame į sąrašą, kurį vėliau išplatiname visiems asociacijos nariams”, – LŽ pasakojo asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė.
Per dvejus metus į sąrašą buvo įrašyta apie 90 įmonių ir pavienių asmenų. „Dauguma jų vengia atsiskaityti už paslaugas, triukšmauja, kelia muštynes”, – sakė E.Dilkienė. Tiesa, apie tokius klientus asociacijai praneša ne visos įstaigos. „Būna, kad į neapmokėtą sąskaitą numojama ranka, bet vėliau dažniausiai paaiškėja, kad tas klientas ir kitoms įstaigoms panašių nuostolių pridarė”, – teigė vykdančioji direktorė.
E.Dilkienės nuomone, tokie sąrašai praverčia, nes įspėja įstaigas apie nepatikimus ir patriukšmauti mėgstančius klientus, o aptarnauti juos ar ne, sprendžia pačios įstaigos.
Pažeidžia žmogaus teises
Viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos gali laisvai rinktis klientus. „Čia galioja principas „noriu aptarnauju, noriu – ne”, – aiškino teisininkas Kęstutis Čilinskas. Tačiau atsisakiusi suteikti paslaugą maitinimo įstaiga ar viešbutis gali pažeisti žmogaus teises. „Žmogus turi teisę gauti paslaugą. Įstaiga negali jo ignoruoti ir neteikti paslaugos motyvuodama tuo, kad jis nepatikimas”, – tvirtino K.Čilinskas.
Pasak jo, įmonės turi teisę gintis, kad nepatirtų nuostolių, tačiau geriausia gynyba – ne kliento ignoravimas, o teismas. „Jei žmogus sukėlė muštynes, ką nors sulaužė – reikia kreiptis į policiją, jei asmuo ar įmonė liko skolinga, galima prarastus pinigus išieškoti teisme. Taip elgtis geriau, nei sudarinėti juoduosius sąrašus, – įsitikinęs K.Čilinskas.
Teisininko nuomone, žmogus, kurį atsisakoma aptarnauti, gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar ieškoti teisybės teisme. „Tačiau abiem atvejais tai gana sudėtinga, paprasčiau pasirinkti kitą kavinę”, – pripažįsta žmogaus teisių gynėjas.
Negalėjo padėti
Pernai į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi užsienietis, kurį atsisakė aptarnauti Lietuvos rašytojų sąjungos kavinėje „Trečias brolis”. Kavinės savininkai paaiškino, esą į juodąjį sąrašą žmogus pateko dėl to, kad nuolat keldavo muštynes, triukšmaudavo.
Nors tarnyba šį faktą bandė tirti, nepageidaujamam „Trečiame brolyje” vyrui padėti negalėjo. „Teisės aktai mums nesuteikia įgaliojimų spręsti panašius ginčus”, – LŽ tvirtino tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitas Ūsas.
„Jei žmogus sukėlė muštynes, ką nors sulaužė – reikia kreiptis į policiją, jei asmuo ar įmonė liko skolinga, galima prarastus pinigus išieškoti teisme. Taip elgtis geriau, nei sudarinėti juoduosius sąrašus, – įsitikinęs K.Čilinskas.