Lietuvoje blogėjant demografinei padėčiai, per metus besimokančiųjų sumažėjo 25 tūkstančiais.
Kaip pranešė Statistikos departamentas, 2006-2007 mokslo metų pradžioje šalies švietimo įstaigose mokėsi ir studijavo 759 tūkst. jaunuolių. Ankstesniais metais šis skaičius siekė 784 tūkst. Bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius per metus sumažėjo 24 tūkst., profesinėse mokyklose – 1 tūkst.
Didžiausią įtaką besimokančiųjų skaičiui turėjo šalyje mažėjantis mokyklinio amžiaus vaikų skaičius: per septynerius metus 7-19 metų amžiaus gyventojų skaičius sumažėjo 107 tūkst. (15 proc.),o mokinių bendrojo lavinimo mokyklose – beveik 90 tūkst. (15 proc.).
2006 – 2007 mokslo metais pagrindinio išsilavinimo siekė 96 proc., vidurinio – 78 proc. jaunuolių. 2006 metais 91 proc. šešiolikmečių įgijo pagrindinį, o 84 proc. aštuoniolikmečių – vidurinį išsilavinimą.
Nuo 2000 metų kasmet apie pusė abiturientų renkasi universitetines studijas. 2006 metų rudenį universiteto studentu tapo kas antras abiturientas, kolegijos – kas ketvirtas, o kas devintas abiturientas pasirinko profesinę mokyklą. Universitetuose kasmet mokslą tęsia daugiau nei tūkstantis tų pačių metų profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventų.
2006-2007 mokslo metais universitetuose studijavo 143 tūkst. 200 studentų arba vos 1 proc. daugiau nei ankstesniais mokslo metais. Dauguma studentų studijavo valstybiniuose universitetuose ir tik 4 proc. pasirinko nevalstybines aukštąsias mokyklas. Vis populiaresnės tampa vakarinės ar neakivaizdinės studijos: 2006-2007 mokslo metais jas pasirinko 41 proc. visų studentų.
Daugėja ir besirenkančių aukštąsias neuniversitetines studijas. Palyginti su 2000-2001 mokslo metais, kolegijose besimokančiųjų skaičius išaugo nuo 3,5 tūkst. iki 56,3 tūkst. Kas ketvirtas šių mokyklų studentas studijavo nevalstybinėje kolegijoje.