Nepripažinto Kalnų Karabacho prezidento rinkimus laimėjo Bako Saakianas (Bakas Saakianas), buvęs šio nepriklausomybę nuo Azerbaidžano pasiskelbusio regiono nacionalinio saugumo tarnybos direktorius, penktadienį pranešė rinkimų pareigūnai.
46 metų B.Saakianas, kurį atvirai rėmė po dviejų kadencijų – 10-ies metų valdžioje – postą paliekantis dabartinis Kalnų Karabacho lyderis Arkadijus Gukasianas, per ketvirtadienio balsavimą šioje nepripažintoje teritorijoje gavo 85 proc. balsų, paskelbė centrinė rinkimų komisija.
Jo pagrindinis varžovas – 39 metų regiono užsienio reikalų ministro pavaduotojas Masisas Mailianas – surinko 12 proc. balsų.
Šie rezultatai yra preliminarūs, o galutiniai patvirtinti duomenys turi būti paskelbti penktadienį vakare.
Rinkimuose dalyvavo kiek daugiau nei 77 proc. šio armėnų kontroliuojamo regiono rinkėjų, kurių iš viso yra 92 tūkstančiai.
Rinkimų išvakarėse B.Saakianas sakė norintis, kad Kalnų Karabachas, kuriame gyvena 140 tūkst. žmonių, taptų „demokratinio valdymo pavyzdžiu” ir taip įtikintų tarptautinę bendriją pripažinti jo nepriklausomybę.
Savo ruožtu jo varžovas apeliavo į Kosovo kraštą, pabrėžęs, kad eventualus tarptautinis Serbijos Kosovo provincijos, kurioje gyvena daugiausia albanai, pripažinimas bus svarbus precedentas, sudarysiantis sąlygas oficialiai sutikti su Kalnų Karabacho nepriklausomybe.
Baku atmetė prezidento rinkimus Kalnų Karabache kaip neteisėtus.
„Šie vadinamieji rinkimai neturi jokio teisinio pagrindo ir jų rezultatų nepripažins tarptautinė bendrija”, – trečiadienį pareiškė Azerbaidžano prezidento administracijos sektoriaus vedėjas Fuadas Achundovas.
„Visuotinai žinoma, jog Kalnų Karabachas yra tarptautiniu mastu pripažinta neatimama Azerbaidžano dalis. Tai pripažįsta visas pasaulis, taip pat ir Rusija, JAV bei Prancūzija – pirmininkaujančios Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos Minsko grupei, sudarytai Karabacho konfliktui sureguliuoti”, – sakė jis.
Prezidento administracijos atstovas pabrėžė, kad „Kalnų Karabacho nepriklausomybės nepripažįsta nė viena pasaulio šalis, išskyrus Armėniją. Todėl šie rinkimai tėra tik tuščias Karabacho separatistų laiko gaišimas”.
Baku prarado Kalnų Karabacho ir gretimų septynių rajonų kontrolę per kruviną konfliktą, prasidėjusį devintojo dešimtmečio pabaigoje tarp armėnų ir azerbaidžaniečių dėl to, kam priklauso Karabachas.
Per šį vieną kruviniausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo, kuris pareikalavo 35 tūkst. žmonių gyvybių ir paliaubomis pasibaigė 1994 metais, maždaug vienas milijonas azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais ir buvo priversti persikelti gyventi į kitas vietas.
Armėnija ir Azerbaidžanas oficialiai tebekariauja dėl Kalnų Karabacho, ir šis ginčas vis dar yra didelis nestabilumo šaltinis strategiškai svarbiame Pietų Kaukazo regione, įsiterpusiame tarp Irano, Rusijos ir Turkijos.