Parodomoji, ekologišką Klaipėdos žemės šilumą naudojanti valstybinė jėgainė „Geoterma”, valstybės energetikos politikos atvesta prie bankroto, nutraukė energijos gamybą. 74 mln. pasaulio aplinkosaugos fondų ir biudžeto litų kainavusios įmonės žlugimas išsklaidytų mitą, kad Lietuvos valdžia remia „švarios” energijos projektus.
„Katastrofa. Jėgainė stovi, apyvartinių lėšų nėra, paslaugų tiekėjams susikaupė per 2 mln. litų skolų. Geoterminės kilpos remontui, kad jėgainė galėtų veikti, reikia dar 8 mln. litų. Mažiausiai, nes nuotoliai kasdien didėja. Situacija bankrotinė. Algas darbuotojams šį mėnesį išmokėsiu, o daugiau pinigų įmonės kasoje nėra ir gauti taip pat nėra iš kur”, – tramdydamas emocijas jėgainės padėtį LŽ apibūdino „Geotermos” direktorius Alfonsas Bičkus.
Iš gelmių į paviršių siurbliais ištrauktas šiltas vanduo, kurio gausu visos šalies teritorijoje, jėgainėje būdavo kaitinamas naudojant dujas, kurios sudarydavo 60 proc. energijos gavybos kainos. Nesulaukdama, kol bus apmokėti vekseliai, bendrovė „Lietuvos dujos” liepos 13 dieną nutraukė dujų tiekimą.
Sustojus energijos gamybai „Geoterma” liko be vienintelio gyvavimo šaltinio – pardavimo lėšų. Ji gamindavo ir parduodavo bendrovei „Klaipėdos energija” daugiau kaip po 200 tūkst. MWh šilumos energijos kasmet.
Prakiuręs vamzdis kracho nenulėmė
Finansinį krachą, pasak „Geotermos” vadovo, pagreitino prakiurę vamzdeliai. Per šešerius metus jėgainės akcininkai – Ūkio ministerija, valdanti 76 proc. akcijų, ir bendrovė „Lietuvos energija”, turinti 24 proc. akcijų, – nė karto netvirtino įmonės paraiškos įrangai remontuoti. Tačiau iš tikrųjų vandens vamzdeliai dėl bankroto esą niekuo dėti – įmonę užsmaugė ne geoterminė, o tradicinės energetikos, dujų ir naftos verslo konkurencinė kilpa, užnerta ant „Geotermos” kamino pačią pirmą jėgainės veiklos dieną 2001 metais.
Šešerius metus valdininkų valia įmonė buvo priversta prekiauti šiluma savikainos nesiekiančia kaina ir grimzdo į nuostolius. Tik šiemet, lyg žinodama, kad jėgainė neilgai gyvuos, „Klaipėdos energija” pradėjo „Geotermai” normaliai mokėti – po 7,2 cento už šilumos kWh.
Į pirmąjį „Geotermos” istorijos tomą pats laikas susegti valstybės veikėjų – Prezidento, Seimo pirmininko, premjerų, ministrų – 1993-1996 metais pasirašytus dekretus ir nutarimus, kuriais neva rodomas valstybės dėmesys ir susirūpinimas geoterminės energetikos plėtra Lietuvoje. Vien juos išvardyti neužtektų laikraščio puslapio.
Bet štai kelios citatos: „Būtina pradėti eksploatuoti Lietuvos geoterminius vandenis”, „suteikti 25 metams išimtinę teisę gaminti parodomojoje geoterminėje stotyje šiluminę energiją ir tiekti ją Klaipėdos rajono šilumos tinklams”, „mes remiame parodomosios geoterminės jėgainės statybą ir teiksime jai prioritetą”.
Po 10 metų sunku patikėti, ar 5,9 mln. JAV dolerių Pasaulio banko paskolos, Danijos vyriausybės paramos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis finansuotas, iš viso 74 mln. litų kainavęs ekologinis energetikos pramonės objektas tikrai buvo nacionalinės reikšmės. Tačiau susivokti, kodėl mokslininkų bendruomenės liaupsinama „Geoterma” atsidūrė kvailio vietoje, padeda žemesnio rango valdininkų sukurta ekonominio kuriozo epopėja.
Už šilumą mokėjo tiek, kiek norėjo
Užtenka paskaityti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko Vidmanto Jankausko pasirašytus raštus. Viename jų 2000 metų balandžio 4 dieną nurodoma: „Suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geoterma” centralizuotos šilumos kainą – 5,39 ct už kWh, be pridėtinės vertės mokesčio.”
Antrajame 2002 metų sausį A.Bičkui aiškinama: „AB „Klaipėdos energija” iš Jūsų bendrovės TURĖTŲ (išskirta autorės) pirkti tiekiamą šilumą po 5,39 ct už kWh, tačiau turi papildomų šilumos pardavėjų – UAB „Pajūrio mediena” ir AB „Klaipėdos baldai”, iš kurių perka šilumą po 4,6 ct už kWh. Todėl AB „Klaipėdos energija” iš jūsų bendrovės perkamai šilumai NENORI taikyti didesnės kainos.”
Dar pridurtas keistas motyvas, neva geoterminė jėgainė tuo metu dirbo tik paleidimo ir derinimo režimu, be to, prisidengta neva energijos gamybos ir tiekimo srityse skatinama konkurencija.
Komisijos nuomone, susidariusias problemas bendrovei turėtų padėti spręsti pagrindiniai akcininkai ir steigėjai – Ūkio ministerija ir AB „Lietuvos energija”. Taigi „Klaipėdos energijai” leista mokėti „Geotermai” už superkamą ekologišką šilumą tiek, kiek ji nori.
Užtrukus projektavimo broko taisymui jėgainė oficialiai pradėjo veikti 2004 metais. Tačiau ir po to „Klaipėdos energija” mokėjo „Geotermai” už šilumą tiek, kiek ir gamybos atliekas katilinėse deginančioms bendrovėms.
Dėl ekologinės ir mokslinės įmonės ateities negarantuotas A.Bičkus LŽ prisipažino nepajėgus per aukštų institucijų kanceliarijas prasimušti iki valstybės vadovų, todėl dideliu laimėjimu laiko jau tai, kad ūkio ministras Vytas Navickas pagaliau atkreipė dėmesį į bendrovės skolą Turto bankui – 14 mln. litų, neskaičiuojant didelių palūkanų.
„Geoterma” šiemet jau praleido du mokėjimo Turto bankui terminus.
Pagyrų ūkio ministrui negailintis A.Bičkus prasitarė, kad laukti, kol V.Navickas pasirašys birželį surengto pasitarimo dėl „Geotermos” išlikimo protokolą, vis dėlto prireikė mėnesį. Ministro nurodymu sudaryta specialistų darbo grupė, turinti iki rugpjūčio 20 dienos išdėstyti pasiūlymus, kaip gelbėti „Geotermą”, mums kalbantis dar nebuvo sudaryta, nes įstaigų darbuotojai atostogauja. Todėl A.Bičkų kankina abejonė, ar paskirti į darbo grupę mokslininkai ir valdininkai, kurių nuomonės dėl paramos „Geotermai” iki šiol skyrėsi, pasiūlys tinkamą išeitį.
„Per vėlu. Tolesnis scenarijus aiškus. Man patariama nešokinėti. Sulaukiu įdomių skambučių”, – užsiminė jis.
Perspektyva – privačios investicijos
Trečiasis įmonės istorijos etapas dar tik prasidėjo. Jis žada būti pats įdomiausias. Kol kas į atskirą segtuvą susegti kreditorių įspėjimai sumokėti skolas ir vienas Ūkio ministerijos protokolas.
„Geoterminę jėgainę prilygino „šiukšlininkams”! Kaip įmonė gali dirbti nenuostolingai, jeigu ji negauna numatyto pelno? „Geotermos” pelnas, kuris turėjo būti skirtas įrangai atnaujinti, nusėdo „Klaipėdos energijoje”. Ar Ūkio ministerija nesuprato, kad „Klaipėdos energija” moka už „Geotermos” energiją per mažai? Tai blogas valdymas atvedė įmonę prie bankroto. Netobuli techniniai dalykai – pataisomi. Bet jei dėl Ūkio ministerijos abejingumo Lietuva sužlugdys pasaulio aplinkos fondų remtą projektą, daugiau jokios ekologinių projektų paramos iš užsienio nebematysime”, – šalies valdininkų abejingumu pasaulio visuomenės remiamoms „švarios” energijos idėjoms piktinosi Geologijos ir geografijos instituto mokslininkė Vita Rastenienė.
„Geoterma” priklauso geoterminius išteklius naudojančių valstybių asociacijai, vienijančiai 22 nares. Jos išleistame pasaulio žemėlapyje greta kitų fotografijų puikuojasi ir „Geotermos” jėgainės nuotrauka. Per įvairius pasaulio ekologų kongresus Lietuva pristatoma kaip pažangios mąstysenos šalis. Mokslo Lietuva tuo didžiuojasi.
Pinigų neduos
Paklaustas, ką Ūkio ministerija rengiasi daryti, ar skelbs „Geotermos” bankrotą, ar sumokės skolas, šios ministerijos Naftos skyriaus vedėjas Robertas Tamošiūnas, kuriam prieš mėnesį ministras pavedė rūpintis „Geotermos” reikalais, atsakomybės kratėsi: „Ministerija „Geotermai” leis gyvuoti, tačiau pinigų neduos. Tokie teisės aktai. Antro „Alytaus tekstilės” atvejo nebus. Ne ministerija, o direktorius turi pasiūlyti įmonės gelbėjimo variantus.”
Tačiau R.Tamošiūnas pripažino, kad joks bankas dar vienos paskolos bendrovei neduos, nes beveik visas turtas jau seniau įkeistas. Išeitis esanti viena – privatus investuotojas. „Tai galėtų būti naujos akcijų emisijos platinimas arba jungtinės veiklos sutartis”, – svarstė valdininkas. Jis nepaneigė prielaidos, kad perimti „Geotermos” turtą taikosi kiti energetikai.
Direktoriui ši mintis taip pat žinoma. „Nuosprendį valstybinei „Geotermai” pats pasirašiau pernai gruodį, kai įteisinau 2,4 ha žemės nuomą – paskutinį įmonės sklypą Vydmantuose prie Palangos”, – prisiminė A.Bičkus.
Drauge su mokslininkais „Geoterma” planavo renovuoti netoli kurorto esančios gyvenvietės giluminius gręžinius, išgręžtus 1989-1993 metais. Požeminio vandens temperatūra juose siekia 73 laipsnius Celsijaus, todėl papildomai vandens šildyti nereikia. Ten planuota įrengti sveikatos centrą, kuriame ištisus metus galėtų veikti atviri baseinai ir maudyklės.
Tikėtina, jog finansiniam investuotojui šis sklypas būtų priimtinas. Tačiau negalima atmesti ir kito scenarijaus, kad, pavyzdžiui, pagelbėti jėgainei imtųsi strateginis partneris – dujas į Lietuvą tiekianti bendrovė. Ar jai rūpėtų geoterminė jėgainės dalis? A.Bičkus šį klausimą pasiūlė peradresuoti LŽ skaitytojams.
——————————————————————————–
Faktai
1991 m. įkurta valstybinė įmonė „Geoterma”, o netrukus reorganizuota į „Lietuvos energijos” filialą.
1994-1995 m. Danijos Karalystei finansuojant ir bendradarbiaujant su
specialistais iš „Petroleum Geology Investigators” parengtas geoterminės energijos panaudojimo Klaipėdoje projektas.
1995 m. „Geoterma” reorganizuota į UAB, kurios įstatinis kapitalas – 18,7 mln. litų (akcijų paskirstymas ŪM ir LE – atitinkamai 76,56 ir 23,44 proc.).
1997 m. pradėti jėgainės statybos darbai Klaipėdos pakraštyje.
2001 m. jėgainė pradėjo tiekti šilumą.
2003 m. išvalyti vamzdynai.
2004 m. pašalinus projekto netobulumas jėgainė pripažinta tinkama naudoti, dirba 35 MW pajėgumu.
2007 m. birželio 15 d. jėgainė sustabdyta.
Finansavimas
Pasaulio banko paskola – 5,9 mln. JAV dolerių.
Pasaulio aplinkosaugos fondo parama – 6,9 mln. JAV dolerių.
Lietuvos biudžetas – 14,28 mln. litų.
Danijos aplinkosaugos agentūros parama – 15,7 mln. litų.