Skandalingu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu dvejų metukų mergytę reikia atplėšti nuo rūpestingos, mylinčios motinos ir išvežti į Vokietiją. Mergaitės motina Inga Rinau net pagalvoti negali, kokį šoką patirs dukrytė, mat per pastaruosius metus tėvas su ja susitiko vos kartą.
Klaipėdietė Inga Rinau šiandien gyvena nežinioje ir gniuždoma baimės. Apeliaciniam teismui kovą priėmus galutinį sprendimą dėl jos dukros Luisos grąžinimo į Vokietiją, teoriškai vaiką galima bet kada atimti iš mamos.
LŽ kalbinta I.Rinau sakė, kad paskutinė jos viltis – galimybė atnaujinti teismo procesą. Vienas toks prašymas birželį jau buvo atmestas. Klaipėdos apygardos teismas nematė reikalo vėl narplioti garsiąją istoriją. Šį sprendimą apskundė ir pati Inga, ir Generalinė prokuratūra. Skundą svarstyti Apeliaciniame teisme numatyta rugpjūčio viduryje. Būtent nuo jo dabar priklauso motinos ir dukros likimas.
Vyras išėjo pas kitą
Inga su vokiečiu Michaeliu Rinau susipažino viename slidinėjimo kurorte Čekijoje. 2003-iaisiais jiedu susituokė ir moteris išvyko gyventi į Vokietiją. Kartu ji išsivežė sūnų iš pirmosios santuokos, kuriam tuomet tebuvo vos vienuolika. Iš pradžių viskas klostėsi lyg ir gerai. Tačiau vėliau santykiai šeimoje ėmė šlyti. Vyras esą nuolat priekaištavęs Ingai, kad ji neparduoda savo buto Klaipėdoje ir taip neprisideda prie šeimos išlaikymo.
Kai 2005 metais porai gimė dukrytė Luisa, Michaelis esą jau turėjo kitą moterį. Kai jis išėjo iš namų pas draugę, Luisai tebuvo du mėnesiai. Inga su Michaeliu buvo išgyvenę tik trejus metus.
I.Rinau su siaubu prisimena tas dienas. Vyras išeidamas pasiėmė visus daiktus. Moteris svetimame krašte liko viena. Be darbo, be pinigų, be artimų žmonių, su paaugliu sūnumi ir mažučiu kūdikiu ant rankų. Netrukus I.Rinau susirado darbą – dėstė vokiečių kalbą, mat yra diplomuota specialistė, turinti du aukštojo mokslo diplomus. Tačiau ji dirbo už honorarus. Jei nėra užsakymų – nėra ir pinigų. Vyrui išėjus moteris Vokietijoje ištvėrė dar pusmetį.
Globa teko tėvui
Kol I.Rinau dar gyveno Vokietijoje, prasidėjo bylinėjimasis. Nors pats paliko šeimą be pragyvenimo šaltinio, Michaelis kreipėsi į vietos teismą reikalaudamas vaiko globos. „Nežinau, kodėl jis taip pasielgė. Aš čia įžvelgiu norą man atkeršyti, mane įskaudinti”, – LŽ sakė Inga.
Teismas moteriai buvo negailestingas. Kadangi mergaitė yra Vokietijos pilietė, teisė ją globoti buvo suteikta tėvui. „Kaip tik tada, kai turėjo įvykti teismo posėdis, Luisai buvo ausų uždegimas. Paskambinau vyrui, pasakiau, kad atvažiuosiu viena, be dukters. Jis kategoriškai pareiškė, kad viena nevykčiau. Arba su vaiku, arba iš viso nesirodau”, – pasakojo Inga.
Moteris skambino ir į teismą, prašė atidėti posėdį, tačiau jos prašymai niekam nerūpėjo. Posėdis įvyko I.Rinau nedalyvaujant. Vėliau Ingai dar buvo priekaištaujama, esą ji niekuo nesirūpinusi, net į posėdį neatvykusi.
Sūnus geso
Pernai liepą Inga pagaliau nusprendė grįžti į Lietuvą. Apsispręsti padėjo sūnaus sveikatos būklė. „Išėjus vyrui vaikas susirgo. Berniukas visada turėjo psichologinių problemų, buvo uždaro būdo. Tačiau lankė mokyklą, gerai mokėsi, draugai jį mėgo. Prasidėjus problemoms šeimoje vaikas ėmė tiesiog nykti. Jis geso, reikėjo skubiai gelbėti”, – prisiminė motina.
Pasak jos, berniukas liovėsi lankęs mokyklą, nieko nevalgė. Tuomet Inga, gavusi tėvo leidimą dviem savaitėms pasiimti dukrą į Lietuvą, su vaikais išvyko ir jau iš tėvynės Michaeliui pranešė negrįšianti.
Teisininkai teigia, kad čia ji padariusi klaidą. Esą reikėjo įteisinti gyvenamąją vietą Vokietijoje, laikytis įstatymų ir nebūtų kilusių problemų. „Įteisinti… Tai gal truktų metus, o man rūpėjo sūnus”, – atsiduso I.Rinau.
Berniukas, kuriam dabar jau penkiolika, Lietuvoje ėmė atsigauti. Pasak Ingos, jis ir dabar dažnai sako: „Mama, nevežk manęs daugiau tenai.”
Vaiko grobikė?
Dukrytę išsivežusi I.Rinau vokiečių teisėsaugai oficialiai tapo vaikų grobike. Moteriai buvo iškelta baudžiamoji byla, išduotas arešto orderis. Ar jis tebegalioja, dabar nežino net klaipėdietės advokatas.
Vokietijos teisėsaugininkai savo reikalavimus grindžia Hagos konvencija. I.Rinau su dukra negrįžo iš Lietuvos po dviejų savaičių, kaip buvę sutarta, todėl esą būtina mergaitę grąžinti tėvui. Taip pat nusprendė ir mūsų šalies teismai.
„Negaliu suprasti, kaip iš mylinčios, rūpestingos motinos galima atimti vaiką ir atiduoti jį pamotei ir tėvui, kuris tik kartą per pastaruosius metus dukrą matė. Tegul visi jie (teisėsaugininkai -aut.) pagaliau pakelia galvas nuo tų savo raidžių ir susimąsto, ką daro”, – nusivylimo neslėpė Inga. Pasak jos, išgirdę teismų sprendimus psichologai raunasi plaukus. Moteris pristatė trijų specialistų išvadas, kad vaikui bus padaryta didelė psichologinė žala. Tačiau Apeliacinio teismo, kuris paskelbė galutinį sprendimą, tai neįtikino. Šiame teisme byla nagrinėta dukart ir abukart sprendimas buvo toks pat. Nors Klaipėdos apygardos teismas buvo nusprendęs Luisos neišsiųsti.
Civilinės teisės specialistas, advokatas Valentinas Mikelėnas pasipiktino antihumanišku Apeliacinio teismo sprendimu. „Kaip tą vaiką galima išvežti? Juk mergaitė maža, pripratusi prie mamos. Ji klyks nesiliaudama. Vaikas nemoka vokiečių kalbos. Jei ką skaudės, net pasakyti negalės”, – baisėjosi teisininkas.
Inga LŽ tvirtino, kad dukrytė vakarais užmiega tik tvirtai laikydama jos ranką, o tėvo beveik neatsimena.
Apeliacinis teismas nurodė mergaitę išsiųsti iki šių metų balandžio 15-osios. I.Rinau prašymo atidėti sprendimo vykdymą bent kol pasitaisys sūnaus sveikata šis teismas nepatenkino.
Konvencija numato išimtis
I.Rinau advokatas Gintaras Balčiūnas LŽ sakė, kad dar yra teisinių priemonių, kuriomis įmanoma pasinaudoti. Pirmiausia jis tikisi, kad procesas bus atnaujintas. „Esu įsitikinęs, kad vokiečiai, esant analogiškai situacijai, vaiko tikrai negrąžintų. To nedarytų ir kitos šalys”, – įsitikinęs jis.
Anot G.Balčiūno, Hagos konvencijoje numatytos išimtys, kai vaiko galima negrąžinti. Advokatas išvardijo bent tris priežastis, kuriomis remiantis įmanoma teisiškai tai pagrįsti. Motina gali negrąžinti dukros ir pati nevykti į Vokietiją, nes ten jai gresia baudžiamasis persekiojimas. Pasak advokato, panašų pavyzdį jis rado teismų praktikoje. Didžiojoje Britanijoje šiemet buvo atsisakyta grąžinti vaiką į Serbiją, nes ten vaiko mamai grėsė būtent baudžiamasis persekiojimas. Kita priežastis – vaiko išsiuntimas gali būti traktuojamas kaip jo atskyrimas nuo kitų šeimoje augančių vaikų. I.Rinau atveju Luisa būtų atskirta nuo paauglio brolio.
Be to, galima remtis tuo, kad mergaitė jau ilgai gyvena Lietuvoje. Liepą sukaks metai. Klaipėdos apygardos teismas šiomis aplinkybėmis ir rėmėsi skelbdamas pirmąjį sprendimą byloje. Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad visos nurodytos priežastys nevertos dėmesio. O jei vaikas patirs psichologinę traumą? Ką gi, tai jau ne teismo reikalas.
Įsikišo prokuratūra
I.Rinau džiaugiasi tik tuo, kad ją palaiko įvairios organizacijos, visuomenė. Seimo Žmogaus teisių komitetas yra paskelbęs oficialų motinos ir dukros teises palaikantį pareiškimą. Komiteto pirmininkas Arminas Lydeka ne kartą yra sakęs, kad reikėtų geriau įsigilinti į tuos Europos Sąjungos teisės aktus, kurių Lietuva privalo laikytis, bet kurie diskriminuoja moteris iš Rytų Europos šalių. Remiantis šiais įstatymais tokios vyrų paliktos moterys netenka bet kokių teisių į savo vaikus, kurie gimė Vakaruose. Toks požiūris neturėtų būti priimtinas demokratinėje visuomenėje.
Viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra taip pat yra kreipusis į teismą. Prokurorai savo poziciją motyvuoja tuo, kad teismas, nusprendęs vaiką išsiųsti, netinkamai taikė teisės normas. Esą šiuo atveju derėtų atsižvelgti Hagos konvencijos numatytas išimtis, nes esama įrodymų, kad vaikui bus padaryta žalos.
„Mes – krikščioniška šalis. Motinos ir vaiko ryšys čia visuomet buvo šventas. Nesu nei asociali, nei alkoholikė, nuo pat dukrytės gimimo rūpinausi ja. Dabar įstatymų vardu norima nuo manęs ją atplėšti. Nesuprantu tokio teisingumo”, – kalbėjo nusivylusi I.Rinau. Ji teigė pasitelksianti visas įmanomas teisines priemones. Slapstytis Inga neketina. „Kur aš slėpsiuosi su vaiku ant rankų”, – atsiduso ji baigdama pokalbį. Kas ją ir jos mergaitę apgins nuo antihumaniško Lietuvos apeliacinio teismo?