Baltija egzaminuos geležinį žmogų

Kitą savaitę paaiškės, ar bus pasiektas naujas Lietuvos, o gal net ir pasaulio rekordas.

Garsus šalies triatlonininkas Vidmantas Urbonas šiandien vėlai vakare keltu iš Klaipėdos išvyksta į Švediją, iš kur sekmadienį planuoja pradėti rekordinį žygį.

Pasaulio ultratriatlono čempionas laisvu stiliumi ketina perplaukti Baltijos jūrą – apie 200 kilometrų.

Projektas unikalus ne tik tuo, jog tokio ilgio distancija atviroje jūroje bus įveikiama pirmą kartą, bet ir kad sportininkui teks skrosti gana žvarbiu Baltijos vandeniu.

Gyvenimo žygis

Pats V.Urbonas „Klaipėdai” teigė, kad šis plaukimas – jo gyvenimo žygis.

„Mintis brandinta gal vienuolika metų. Tokiam žygiui nepasiruoši per metus, trejus ar penkerius, turi gimti jo filosofija, idėja”, – aiškino kitąmet penkiasdešimtmetį švęsiantis sportininkas.

Rekordiniu plaukimu triatlonininkas siekia atkreipti dėmesį į prastėjančią Baltijos jūros ekologinę būklę.

Žygio išvakarėse V.Urbonas sakė esąs visiškai ramus ir pasitikįs savo jėgomis.

Geležiniu žmogumi tituluojamas vyras patikino, jog labiausiai baiminasi dėl to, kad didelės bangos nepridarytų rūpesčių jį lydėsiančiai palaikymo komandai.

Vienišas nesijaus

Daugiau nei pusmetį sportininkas itin intensyviai sportavo, grūdinosi treniruodamasis 5-7 laipsnių šilumos vandenyje.

Rimta treniruote tapo ir pernykštis plaukimas per Lamanšo sąsiaurį, skiriantį Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Tačiau dėl prastų oro sąlygų puikiai prasidėjusį plaukimą tąsyk teko nutraukti.

Pastaruoju metu V.Urbonas sportinę formą palaikė nedideliais fiziniais krūviais.

Nors projektas skambiai pavadintas „Vienas per Baltiją”, tačiau iš tiesų triatlonininką lydės trys jachtos su 24 žmonių komanda.

Be šešių laivavedžių, tarp lydinčiųjų bus V.Urbono žmona Rita, sūnus Rokas, kiti sportininkui artimi žmonės, vienas arba pora medikų, asmeniniai treneriai bei LNK žurnalistai, nuolatos rengsiantys reportažus iš įvykio vietos.

Šildys pleistrai

Plaukikui teks įveikti tris vandens kelio ruožus. Pirmasis startas – sekmadienį iš Švedijos Kalmaro miesto. Iki Olando salos V.Urbonui teks nusiirti simbolinius 7 kilometrus.

Antrasis ruožas – 57 kilometrai. Startavęs ankstyvą pirmadienio rytą Gotlando salos krantą sportininkas turėtų pasiekti dar nesutemus.

Iš čia antradienį, liepos 24-ąją, V.Urbonas išplauks įveikti ilgiausios – 145 kilometrų trasos. Finišas Latvijos Pavilostos uoste numatytas liepos 29-ąją.

„Pasiilsėjimai bus kas valandą dvi, kol kas Vidmanto uždavinys – plaukti neišlipant. Kiekvienoje saloje bus nakvojama, o ilgojoje distancijoje žiūrėsime, kaip seksis. Kraštutiniu atveju Vidmantas lips pamiegoti į laivą ne ilgiau kaip dvi tris valandas”, – pasakojo projekto vadovas Ugnius Savickas.

Nuo šalto vandens sportininką saugos hidrokostiumas, specialūs šildomieji tepalai bei pleistrai. Jėgas V.Urbonas palaikys ne tik užkandžiais, bet ir energetiniais gėrimais.

Pakilo iš ligos patalo

Žinia apie panevėžiečio sportininko užmojį įveikti Baltijos jūrą nustebino ne vieną.

1999-aisiais, kai V.Urbonas išilgai perplaukė Nemuną, vyro gyvybei buvo iškilusi mirtina grėsmė: dėl inkstų nepakankamumo sutriko gyvybinės funkcijos, raumenų veikla.

Klaipėdos apskrities ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis pripažino, kad maratoniniai krūviai žmogui sveikatos neprideda.

„Sportas – sveikata, bet viskam turi būti saikas. Gali būti geriausias plaukikas, bet po dviejų šimtų kilometrų plaukimo nė vienas negali būti garantuotas, ar tai neatsilieps sveikatai. O tada visokių problemų atsiranda – ne tik inkstų nepakankamumas”, – aiškino E.Guogis.

Vis dėlto medikas linkęs manyti, kad jei bus paisoma fizinių krūvių ir nesutrukdys oro sąlygos, sportininkas su tokiu iššūkiu susidoroti gali.

„Ištisinis plaukimas būtų savižudybė”, – mano E.Guogis.

Priminė tragediją

Ne itin draugiški Baltijos jūros vandenys masina išbandyti jėgas ne vieną atkaklų keliautoją ar sportininką.

Prieš porą metų kaunietis burlentininkas Arūnas Rinkevičius jūrą perplaukė burlente.

Tačiau ekstremalūs žygiai yra pareikalavę ir aukų. Daugiau nei prieš dešimtį metų Lietuvą sukrėtė žinia apie tragišką klaipėdiečio Gintaro Paulionio žūtį.

1994-aisiais savadarbe valtele vienišas keliautojas leidosi į pavojingą žygį ir pasiekė kitą Baltijos krantą, tačiau grįždamas namo tragiškai žuvo.

Nors prabėgo nemažai metų, G.Paulionio žmona Irena Paulionienė vis dar skaudžiai išgyvena šį įvykį.

„Minčių ir jausmų iki šiol yra daug ir įvairių. Kitą kartą pagalvoji, ar verta buvo”, – žodžius lėtai rinko I.Paulionienė.

Sukiojo ties smilkiniu

Moteris neslėpė, kad žinia apie V.Urbono plaukimą sužadino liūdnus prisiminimus. Tačiau ji patikino būtinai seksianti sportininko žygį.

„Labai džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių, kurie netelpa į tradicinius rėmus, bet visada reikia išlaikyti ir sveiką protą. Manau, V.Urbonas – saikingai rizikuojantis žmogus. Gintaro bėda buvo ir ta, kad tuo metu Lietuvai, ką tik atgimusiai, tai buvo visiškai naujas iššūkis. Puikiai prisimenu, kad kai Gintaras išplaukė, neatsirado žmogaus, kuris jam paskolintų pinigų. Vienas pats krapštėsi su ta valtimi. Ir iš pažįstamų dažnas ties smilkiniu pasukiodavo. Tik dabar jau visi kitaip žiūri”, – kalbėjo keliautojo našlė.

1995-aisiais G.Paulioniui atminti oreivis Gintaras Šurkus perskrido Baltijos jūrą oro balionu.

Žygį vienišam keliautojui dedikavo ir Vilniaus „Klajūnų klubo” nariai: 1999-aisiais Vytautas Žalys, Vytautas Germanavičius bei Audrius Skurvydas Baltiją perplaukė tik irklais varoma kanoja.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.