NATO patvirtino savo poziciją – Baltijos šalys gali tikėtis NATO palaikymo vykdant naikintuvų patruliavimą Lietuvos, Latvijos bei Estijos oro erdvėje iki 2011 metų, teigia KAM.
Kaip BNS antradienį sakė Krašto apsaugos ministerijos sekretorius Renatas Norkus, tai, kad NATO garantavo naikintuvų patruliavimą tik iki 2011 m., neturėtų kelti nerimo, nes visos Baltijos šalys aktyviai derasi, kad patruliavimas pasibaigus šiam periodui būtų pratęstas iki 2018 m.
NATO karinio komiteto pirmininkas generolas Raymondas Henaultas vizito į Taliną metu patvirtino Aljanso paramą patruliuojant ore, tačiau taip pat teigė, kad Baltijos šalys turi siekti reikiamu momentu būti pajėgios pradėti savarankiškai kontroliuoti savo oro erdvę.
R.Norkus sakė, jog aukšto Aljanso pareigūno Taline išsakyta pozicija atspindi vykstantį procesą. Ministerijos atstovo teigimu, yra rengiama bendra Baltijos šalių studija, kuri 2011 m. turės būti pristatyta NATO. Ji pristatys Lietuvos, Latvijos ir Estijos galimybes organizuojant bendrą šalių oro erdvės apsaugą po 2011 m.
Įvairių NATO šalių naikintuvai Baltijos šalių oro erdvę saugo nuo 2004 m. Naikintuvų įgulos Lietuvoje keičiasi kas keturis mėnesius ir bazuojasi Zoknių oro uoste.
Šiuo metu Baltijos šalių oro erdvę saugo prancūzų pilotai su „Mirage 2000” naikintuvais, rugpjūtį juos pakeis portugalai.
Baltijos šalių karinis komitetas, į kurį įeina Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos pajėgų vadai, šių metų balandį priėmė kreipimąsi į NATO, prašydami pratęsti NATO Baltijos šalių oro erdvės apsaugos misiją iki 2018 metų.
Nors NATO Baltijos šalims suteikia palaikymą naikintuvų patruliavimo sferoje, oro erdvės stebėjimą ir kontrolę Lietuva, Latvija ir Estija vykdo pačios.