Lietuvos politikai Rusijos sprendimą pristabdyti Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES) galiojimą sutiko neigiamai.
Apgailestavimą dėl nuviliančio Rusijos žingsnio pareiškę NATO, Aljansui priklausančių šalių atstovai, Europos Sąjungos institucijos viliasi, kad konstruktyvus dialogas šiuo klausimu vis dėlto nenutrūks. Rusija teigia, kad ĮGES jau paseno, nebeatspindi padėties pasaulyje po šaltojo karo ir nepagrįstai varžo jos kariuomenės judėjimą savoje teritorijoje.
Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, vienašališkas Rusijos sprendimas rodo geranoriškumo ir noro palaikyti dialogą stoką. Lietuvos vadovas įsitikinęs, kad Europos saugumas yra nedalomas, ir jam stiprinti visos šalys turi skirti itin daug dėmesio, užuot dariusios vienašališkus sprendimus. V.Adamkus mano, kad turėtume susirūpinti ir įvertinti jau beveik metus didėjančią konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų.
Traukiasi ne pirmą kartą
Kaip LŽ sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė, šis Rusijos pareiškimas nebuvo netikėtas, nes apie tokius ketinimus šios šalies politikai užsimindavo ir anksčiau. „Susirūpinti verčia tai, kad Rusija jau ne pirmą kartą atsitraukia nuo savo pačios pasirašytų sutarčių”, – teigė V.Gaižauskaitė.
Pasak URM departamento vadovės, ĮGES – kertinis Europos saugumo architektūros akmuo. Todėl natūralu, kad vienašališkas Rusijos sprendimas pristabdyti jos galiojimą savo šalyje sukėlė visų NATO šalių nusivylimą. „Tikimės, kad ramiai ir atsakingai įvertinusi šią naują situaciją euroatlantinė bendrija veiks vieningai. To siekia ir sieks Lietuva”, – sakė V.Gaižauskaitė.
URM atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų šalis ne kartą buvo pareiškusi savo ketinimus prisidėti prie adaptuotos ĮGES, kai ji įsigalios. Tai bus įmanoma, kai Rusija įvykdys įsipareigojimus išvesti savo pajėgas iš Gruzijos ir Moldovos.
Įtampą didina sąmoningai
Rusijos sprendimą pristabdyti ĮGES galiojimą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vertina kaip kaimyninės valstybės padarytą klaidą. „Apgailestaujame, kad Rusija priėmė tokį sprendimą. Tikimės, kad po kurio laiko ji pakeis savo nusistatymą”, – LŽ sakė ministras.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė, delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje vadovė konservatorė Rasa Juknevičienė įsitikinusi, kad Rusija ir toliau sąmoningai eskaluoja įtampą su Vakarais. „NATO parlamentinės asamblėjos renginiuose ne kartą teko dalyvauti diskusijose dėl priešraketinės gynybos. Akivaizdu, kad Rusijai tai grėsmės nekelia. Atvirkščiai, kuo saugiau tai Europos daliai, tuo saugiau ir Rusijai”, – sakė parlamentarė. Anot jos, Rusija rado gana keistą pretekstą išryškinti antivakarietišką savo poziciją. „Ko ji tuo siekia, ir koks galutinis tikslas, sunku suvokti, nes Rusijos visuomenei sugyventi su Vakarais būtų kur kas naudingiau”, – teigė R.Juknevičienė.
Parlamentarė nemano, kad tokį kaimyninės valstybės žingsnį reikėtų sieti vien tik su artėjančiais prezidento ir Dūmos rinkimais. Jos teigimu, sukurtu planu siekiama kitokių tikslų. „Gal Rusijos valdžia sieks ko nors išsireikalauti kitoje srityje? Be to, su ĮGES siejami jos įsipareigojimai išvesti kariuomenę iš Moldovos ir Gruzijos. Pristabdžiusi sutarties galiojimą Rusija gali likti šiose šalyse. Tai gali būti vienas jos plano pragmatinių interesų”, – sakė R.Juknevičienė.
Nieko baisaus nenutiks
„Bet kokie veiksmai vienašališkai peržiūrint tarptautines sutartis tikrai neveda į geranorišką valstybių bendradarbiavimą”, – LŽ teigė Seimo NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius. Anot jo, tai tik skatina nepasitikėjimą vienų kitais, kvepia šaltojo karo dvasia. „Mano nuomone, tokie poelgiai trukdo valstybių dialogui ir veda atgal. Pasaulis kur kas daugiau pasiekė kalbėdamas diplomatine kalba, nei žvangindamas ginklais”, – teigė komiteto vadovas.
Pasak parlamentaro, su Rusija esame kaimynai, deklaruojame gerus santykius ir taip bandome elgtis, todėl visos vienašališkos akcijos atsiliepia ir aplinkiniams. „Tačiau pirmiausia pralaimi ta šalis, kuri imasi vykdyti tokią agresyvią politiką, ir jos žmonės. Tokius sprendimus galima būtų priskirti rinkimų triukams, bet juk tai nieko bendro neturi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino deklaruojamomis demokratinėmis vertybėmis”, – sakė A.Matulevičius.
Komiteto vadovas prognozavo, kad Rusijai pristabdžius ĮGES galiojimą nieko baisaus nenutiks. Žinoma, jei kalbos taps konkrečiais veiksmais, kartu su NATO partneriais atitinkamai reaguos ir Lietuva. „Juk nesėdėsime rankų sudėję, jei Kaliningrado srityje pradės montuoti puolamąsias raketas? Mes turime planuoti, numatyti tam tikrus strateginius dalykus, tartis su partneriais. Negirdomis nuleisti negalima nieko”, – tvirtino komiteto vadovas.