Naminių kačių protėvynė – Artimieji Rytai

Tarptautinė JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Izraelio ir PAR mokslininkų komanda nustatė visų naminių kačių kilmės vietą, taip pat iš esmės išnagrinėjo jų draugystės su žmonėmis pradžios datą.

Genetiniai tyrimai parodė, kad visų šiandienos naminių kačių protėviai kadaise klajojo Artimuosiuose Rytuose. Pritariama teorijai, jog katės žmonėms tapo naudingos tada, kai atsirado žemės ūkis (mokslininkai linkę manyti, kad jis irgi prasidėjo Artimuosiuose Rytuose). Katės saugojo grūdų saugyklas nuo graužikų.

„Daug spėliota, kaip įvyko vienas įdomiausių gamtos mokslo eksperimentų”, – pasakojo vienas tyrimo autorių Amerikos nacionalinio vėžio instituto Genomo įvairovės laboratorijos vadovas Stivenas O’Brajenas.

Tyrinėtojai surinko medžiagą apie 979 šiandieninių kačių (naminių ir laukinių) iš trijų žemynų genus. Jų analizė rodo, kad bendri visų prijaukintų kačių protėviai maždaug prieš 130 tūkstančių metų gyveno Artimuosiuose Rytuose.

Tai buvo laukinės katės, gyvenusios vadinamajame Derlingame pusmėnulyje – žemdirbystės ir gyvulininkystės tėvynėje. Šis rajonas apėmė senovės Tarpupį, pietrytinę dabartinės Turkijos dalį, Siriją, Palestiną bei dabartinės tėkmės Nilo slėnį.

Šioje schemoje puikiai pritampa iki šiolei anksčiausiai aptiktas archeologinis kačių prijaukinimo įrodymas. Katės jau prieš 9,5 tūkstančio metų gyveno kartu su žmonėmis Kipro gyvenvietėse.

Iki šio atradimo buvo manoma, jog katės prijaukintos Senovės Egipte vos prieš 3,5-4 tūkstantmečius.

Tačiau prijaukinta buvo, ko gero, netgi anksčiau nei prieš 9,5 tūkstančio metų. Mokslininkai mano, kad žemdirbystė (ir sodininkystė) atsirado prieš 10-15 tūkstančių metų, o katės nuo kitų savo šeimos atstovų atsiskyrė tūkstančius metų anksčiau už šią datą.

Genetinė analizė parodė, kad nei laukinės Europos katės (išskyrus atsitiktinius sukryžminimus), nei laukinės centrinės Azijos, nei pietų Afrikos ar Kinijos katės nesusijusios su grupe, iš kurios vėliau kilo visos naminių kačių veislės.

Mokslininkų komanda rado penkias skirtingas šiuolaikinių kačių DNR mitochondrijų linijas. Taigi visos jos kilusios bent jau iš penkių patelių, prijaukintų Artimuosiuose Rytuose.

Tai stebėtina, nes, kaip tvirtina genetikai, naminių kiaulių, stambiųjų raguočių ir arklių kilmė sudėtingesnė.

Morfologijos dėka mokslininkai nustatė, kad būtent laukinės katės yra naminių kačių protėviai, o ne, tarkime, ocelotai ar pumos, kurie netiko šiam vaidmeniui.

Artimiausi tyrinėtojų planai – rasti tuos DNR ruožus, kurie leido prijaukinti katę. Šią kryptį tiria projektas „Katės genomas”, kuriam vadovauja S.O’Brajenas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Augintiniai su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.