Lietuvių dėl „vokelių sistemos” dažnai keiksnojami medikai sulaukia ir pagyrų bei padėkų – juos už profesionalumą bei pigias ar net nemokamas paslaugas vertina lietuviai emigrantai.
Dirbantieji Europos Sąjungos bei kitose šalyse prieš planuodami atostogas atsistoja į eilę pas mūsų medicinos specialistus, kad išsitirtų bei pasigydytų.
Kiek gydosi lietuvių, grįžusių iš užsienio paatostogauti, pasakyti sunku, nes draustieji socialiniu draudimu gydomi kaip kiti Lietuvos piliečiai.
Itin ilgos eilės grįžusiųjų vasarą bei didžiųjų metų švenčių laikotarpiu nusidriekia pas Lietuvos odontologus.
„Emigrantų dabar labai daug”, – „Vakarų ekspresui” patvirtino odontologė R. Rečiūgienė. Daugumą, sakė ji, sudaro emigrantai, grįžę iš Airijos, kiek mažiau – iš Anglijos, Norvegijos, Ispanijos bei kitų šalių.
Gydyti dantis tėvynėje juos verčia didžiulis šių paslaugų kainų skirtumas. Visi pripažįsta, jog gydytis Lietuvoje pigiau nei užsienyje.
Užsieniečiai – kasdienybė
Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas sakė, jog per mėnesį ligoninė ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų suteikia maždaug 10-iai užsienio, daugiausia – ES šalių, piliečių.
Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga suskaičiavo, kad pirmąjį šių metų pusmetį šioje ligoninėje gydėsi 68 užsieniečiai, iš jų 57 – iš ES, 11- iš Rusijos ir Baltarusijos. Jiems suteikta būtinoji pagalba.
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, besigydantys užsieniečiai ir emigrantai – jau kasdienybė. Pernai medicinos paslaugų ligoninėje suteikta apie 300, vien šiemet – 36 ES piliečiams.
Grįžusieji iš emigracijos dažniausiai kreipiasi į kardiologus, pilvo chirurgus, kraujagyslių chirurgus, ginekologus.
Iš Amerikos – gydytis į Klaipėdą
Nusivylė
Tiesa, kadangi koją skaudėjo, Gitana, būdama socialiai drausta, nes dirbo legaliai, turėdama žaliąją kortą, visgi prieš tai kreipėsi į amerikiečių gydytoją. Tačiau nusivylė.
„Kadangi labai skaudėjo ir negalėjau paeiti, buvau pakliuvusi į ligoninę. Maniau, pasinaudosiu draudimu. Bet kai gavau sąskaitą, išgriuvau iš kojų”, – neslėpė moteris.
Mat visi, net ir socialiai draustieji šioje užjūrio šalyje už medicinos paslaugas turi mokėti vadinamąjį „detektibalą” – tam tikrą dalį visų išlaidų. Kam pinigų nepakanka – ima kreditus.
Už tris valandas, praleistas ligoninės palatoje, jai teko sumokėti 130, už padarytą kelio sąnario nuotrauką – per 400, už gydytojo konsultaciją – siuntimą pas ortopedą – net 200 dolerių.
O kai ortopedas lietuvaitei pasiūlė pasidaryti magnetinio rezonanso tyrimą, kainuojantį 1200 dolerių, iš kurių apie pusę būtų reikėję sumokėti iš savos kišenės, moteris nusprendė išsitirti ir pasigydyti tėvynėje.
Be to, lietuvę pritrenkė ne itin pagarbus gydytojo elgesys su ja: žinodamas, kad ji imigrantė ir sunkiai kalba angliškai, jis nesistengė kalbėti pacientui suprantama kalba.
Praėjusią savaitę KUL Gitanai sėkmingai atlikta antra kelio sąnario menisko operacija. Grįžusi namo moteris žadėjo apsilankyti ir pas odontologą – mat išgydyti dantį Amerikoje atsieitų daugiau nei 1000 dolerių.
Itin ilgos eilės grįžusiųjų vasarą bei didžiųjų metų švenčių laikotarpiu nusidriekia pas Lietuvos odontologus.