Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo perleista 67,4 tūkst. hektarų žemės, ir tai yra net 36,5 proc. daugiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Toks padidėjimas buvo labai netikėtas.
Rinkos informacinės sistemos (RIS) duomenimis, per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje buvo perleista 2,3 proc. privačios žemės ūkio paskirties žemės, skaičiuojant nuo metų pradžioje buvusio įregistruoto ploto.
Didžiausias rinkos intensyvumas buvo Vakarų Lietuvoje (2,7 proc.), mažiausias – Pietų Lietuvoje (1,7 proc.), Rytų ir Vidurio Lietuvoje intensyvumas siekė 2,4 proc., panašus jis buvo ir apie Vilnių – 2,2 proc.
Palyginti su pirmuoju 2006 metų ketvirčiu, labiausiai pardavimai išaugo Tauragės, Šiaulių ir Utenos apskrityse (60,7-65,7 proc.), truputį mažiau – Telšių, Kauno ir Marijampolės apskrityse (35,5-48,8 proc.), tačiau ne visose savivaldybėse augimas buvo vienodas.
Labiausiai rinka išaugo Joniškio rajone – 2,2 karto, beveik 2 kartus – Tauragės, Šalčininkų ir Šilalės rajonuose (94,1-99,1 proc.).
Nedaug nuo jų atsiliko ir Raseinių, Pakruojo, Birštono, Zarasų, Rietavo, Šakių rajonai ir savivaldybės (72,9-85,1 proc.).
Daug savivaldybių buvo užfiksuota ir priešinga tendencija.
Daugiausiai parduodamo ploto apimtis sumažėjo Vilniaus rajone – 31,3 proc., Trakų rajone – 8,9 proc.. Taip pat ir apie Klaipėdą sandorių apimtis truputį sumažėjo arba išliko panaši į buvusią 2006 metais. Po pernykščio šuolio pasikeitė ir aktyvumas Druskininkų savivaldybėje (41 proc. mažiau).
Šiuos pokyčius lėmė vien privačių asmenų aktyvumas rinkoje.
Tuo tarpu juridinių asmenų perkamas plotas, palyginti su praėjusių metų atitinkamo ketvirčio rezultatais, sumažėjo ir jo reikšmė perleidžiamame plote sumenko nuo 16,6 proc. 2006 m. pirmąjį ketvirtį iki 10,5 proc. 2007 metų pirmąjį ketvirtį.
Tik Telšių apskrityje juridiniai asmenys nupirko daugiau, palyginti su pirmuoju 2006 m. ketvirčiu, bet ir šį rezultatą daugiau lėmė vieno rajono (Mažeikių) rodikliai.
Paklausos augimas rinkoje 2007 metų pirmąjį ketvirtį nebuvo susijęs su didesniu skolinimusi.
Nors bendras įkeičiamos žemės ūkio paskirties žemės plotas ir buvo apie 11 proc. didesnis nei 2006 metais, bet žemės, palyginti su perleidimais, buvo įkeičiama netgi mažiau – 17,5 proc. palyginti su 21,4 proc. 2006 metais, – teigia RIS specialistai.
Didžiausias įkeičiamo ploto santykis su perleidžiamu užfiksuotas Šiaulių (25,7 proc.) ir Panevėžio (21,2 proc.), mažiausias – Alytaus (3,8 proc.) ir Utenos (5,5 proc.) apskrityse.
Kitose apskrityse šis santykis buvo 17,6-18,9 proc., tik Tauragės – 13,5 proc. Vilniaus rajone įkeitimų santykis su perleidimais siekė 41,3 proc., mieste – 34,8 proc., didelis jis buvo ir kitų didmiesčių plėtros zonose esančiose savivaldybėse.
Žemės ūkio veiklai palankiuose derlingesnės ir brangesnės žemės rajonuose žemės įkeitimai taip pat yra plačiai taikomi. Didžiausias įkeitimų santykis buvo Panevėžio, Šakių, Radviliškio ir Šiaulių rajonuose (33,7-36,7 proc.), taip pat Pakruojo, Kėdainių, Kauno, Pagėgių ir Kalvarijos rajonuose ir savivaldybėse (28-31,4 proc.).