Klaipėdiečiai įrodo, kad vasarą pinigų galima užsidirbti ir gatvėje.
Dažniausiai gatvėse galima pamatyti eiles prie vaisių ir daržovių lauko kioskelių. Šalia prekybos centrų glaudžiasi savo užaugintomis gėlėmis ir daržovėmis prekiaujantys pensininkai. Populiarus gatvės verslas – ir prekyba saulės akiniais nuo stendų. Retkarčiais mieste galima pamatyti ir uždarbiaujančius gatvės muzikantus.
Paprasčiausias, mažiausiai pastangų ir jokių investicijų nereikalaujantis gatvės verslas yra elgetavimas.
Ant laikino pėsčiųjų tilto pačiame miesto centre sutikta elgeta, prisistačiusi Kristina, teigė, jog dienos uždarbis nėra vienodas, jis priklauso nuo to, ar žmonės jau yra gavę atlyginimus, pensijas. Moteris sakė, kad per vieną dieną galima gauti vidutiniškai 30 litų. Itin retais atvejais pasitaiko labai dosnių aukotojų. Moteris pasakojo, jog vieną vakarą jai išmaldos prašyti įsitaisiusiai šalia visą parą veikiančios gėrimų parduotuvės, jaunas vyras paaukojo du šimtus trisdešimt litų, o po kelių minučių kitas praeivis pridėjo dešimtinę.
„Yra labai gerų žmonių. Kartais sutinku vyrą (jį praminiau „sponsoriumi”), kuris nuperka man maisto produktų. Deja, dažniausiai dienos uždarbis būna kuklus”,- sakė Kristina. Šalia picerijos, prie Herkaus Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos senyva elgetaujanti moteris, kuri prisistatė Dana Pašukoniene, minėjo, jog išmaldos dažniausiai prašanti pavakary. Moteris sakė, kad per dvi tris valandas surenka penkis šešis litus. Senutė pasakojo, jog elgetauti pradėjo, kai mirė jos sugyventinis, nes pensijos nepakanka pramisti.
Siekdamas nustatyti, koks galėtų būti elgetos uždarbis, šių eilučių autorius nutarė atlikti eksperimentą. Nusigrimavau veidą, padėvėtų rūbų parduotuvėje įsigijau palaikį sportinį kostiumą, 13.40 val. prie buvusio „Žemaitijos” kino teatro įėjimo įsitaisiau laukti išmaldos. Nepraėjus nė penkioms minutėms, elegantiškai apsirengusi vidutinio amžiaus moteris į dėžutę įbėrė 41 centą smulkiausiomis monetomis. Dar po kelių akimirkų jaunas vyras paaukojo 1litą 72 centus. Praėjus dešimčiai minučių, viena po kitos kelios senyvos moteriškės išmaldos davė 15, 27 ir 80 centų. Per 40 minučių aukos sudarė 5 litus 31 centą.
Išmaldos prašyti perėjau prie Herkaus Manto gatvės pradžioje esančios vaistinės. Čia žmonės aukojo kiek kukliau. Per 40 minučių pavyko surinkti 3 litus 65 centus.
Trečiajam eksperimento etapui pasirinkau laikinąjį pėsčiųjų tiltą per Danę. Kaip man ir buvo sakę elgetos, tiltas yra viena pelningiausių vietų. Per keturiasdešimt minučių įvairaus amžiaus žmonės paaukojo 9 litus 38 centus. Didžiausią išmaldą čia davė vidutinio amžiaus kostiumuotas ponas – 2 litus 82 centus, mažiausia auka buvo 10 centų. Taigi per dvi eksperimento valandas surinkau 18 litų 34 centus.
Nesiryžtu teigti, kad eksperimento rezultatas atspindi tikrąją benamių padėtį. Gali būti, kad eksperimento eigai įtakos turėjo tai, jog palyginti su „kolegomis”, kurie mane konsultavo, esu žymiai jaunesnis, todėl susilaukiu nepelnytos užuojautos. Savo ruožtu stebėjausi, kodėl niekas neprieina, nespiria į užpakalį ir neliepia susirasti darbo.
Aišku viena – Klaipėdos gyventojai yra linkę skirti savo pajamų dalį išmaldai. Kol bus ištiestas delnas, tol į jį bus įdedamas pinigėlis.