Karas jau vyksta ne tik keliuose, bet ir vandenyje.
Tai paaiškėjo, kai savaitgalį Atmatos upėje kateriui susidūrus su vandens motociklu žuvo šio vairuotojas.
Dideliu greičiu vandenį skrodžiantys greitaeigiai kateriai ir vandens motociklai ne tik erzina besimaudančius žmones, bet ir kelia realią grėsmę.
Jau buvo atvejų, kai vandens motociklininkas jūroje užlėkė ant vaiko, o kitame vandens telkinyje kateris sužalojo jaunuoliui stuburą.
Ne ką mažesnę grėsmę kelia ir vadinamieji jėgos aitvarai, kurių naudojimo tvarkos niekas nereglamentuoja.
Sužalojo stuburą
Nelaimė Atmatos upėje netoli Rusnės įvyko šeštadienį apie 23 valandą. Spėjama, kad vandens motociklu plaukęs 28 metų klaipėdietis Gintaras Zaleckis lenktyniavo su kateriu lėkusiais draugais.
Lenktynės baigėsi tragiškai – kateris ir vandens motociklas susidūrė. Nuo smūgio G.Zaleckis nuskriejo nuo savo motociklo ir įkrito į vandenį. Teigiama, kad jaunas vyras žuvo iškart.
Ikiteisminį tyrimą atliekanti policija dar aiškinasi, kas vairavo katerį. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos tikslas nustatyti, kokius pažeidimus padarė vandenyje pramogavę jaunuoliai.
Ši nelaimė – ne vienintelė, kurią sukėlė prabangias pramogų priemones įsigiję piliečiai.
Prieš kelerius metus Palangoje dideliu greičiu lėkęs vandens motociklas užplaukė ant jūroje besimaudžiusio vaiko. Nors sužalojimai buvo rimti, vaiko gyvybę pavyko išgelbėti. Motociklininkas nuo atsakomybės išsisuko – susitaikė su nukentėjusiojo tėvais.
Dar seniau šalia Vilniaus esančiame vandens telkinyje greitaeigis vandens kateris sužalojo aštuoniolikmetį. Tačiau kaltas buvo pats vaikinas. Jis norėjo pranerti pro katerį ir atsitrenkė į jo sraigtą. Šis vaikino nugarą nudrėskė iki stuburo.
Smaugė virve
„Jei žmogus pats saugosis, tai ir Dievas jam padės”, – paklaustas, ar jūroje ir mariose pramogaujantys žmonės gali nukentėti nuo vandens motociklų ar greitaeigių katerių, sakė Vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Lukša.
Neringos gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Kuprys džiaugėsi, kad jau ne pirmus metus plaukioti vandens motociklais Neringai priklausančiuose paplūdimiuose draudžiama.
„Dabar daug ramiau. Anksčiau būdavo, kad vos ne žmonėms ant galvų plaukia”, – teigė G.Kuprys.
Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas tikino, jog kol kas didelių problemų vandens motociklininkai nekelia.
Tačiau stebint, kaip daugėja juos turinčių žmonių, neatmetama tikimybė, jog ateityje aukų nepavyks išvengti.
„Pastebėti iš bangų iškilusią galvą labai sunku. Pasitaiko tokių, kurie nuplaukia už maudynių teritorijos plūdurų, o ten kaip tik ir skrieja vandens motociklai”, – grėsmę įvardijo V.Urbonas.
Palangos paplūdimiuose vandens motociklininkai problemų esą taip pat nekelia.
„Bardakas” buvo, kol neįsikūrė Palangos vandens motociklų sporto klubas. Dabar viską kontroliuojame”, – sakė šio klubo prezidentas ir gelbėtojų viršininkas Jonas Pirožnikas.
Gelbėtojai teigė, kad problemų kelia jėgos aitvarais (parasparniais) pramogaujantys žmonės.
Jie taip pat išvysto nemažą greitį, o vietos, kur jiems leidžiama ar draudžiama plaukioti, nėra įvardintos jokiame teisės akte. Todėl tokie pramogautojai nesivaržydami plaukioja net sausakimšuose paplūdimiuose.
Prieš porą metų jaunos moters valdomo jėgos aitvaro virvė apsivijo šalia besimaudžiusios poilsiautojos kaklą ir vos jos nepasmaugė.
Į bangas – su kvapeliu
Nors inspekcijos pareigūnai kiekvieną savaitgalį rengia reidus ir tikrina, ar vandenyje laikomasi taisyklių, vis dar pasitaiko nemažai narsuolių, kurie nesibodi nusižengti įstatymams.
J.Lukšos teigimu, vienas dažniausių vandens motociklininkų pažeidimų – grėsmę keliantis greitis.
„Jei skrieja toli jūroje, tai gal ir nieko tokio. Tačiau būna tokių, kurie plaukia visai netoli besimaudančių žmonių”, – sakė viršininko pavaduotojas.
Pagal taisykles vandens motociklu ar greitaeigiu kateriu galima plaukti jūroje už 500 metrų nuo maudynių zonos ribos.
„Klaipėdoje ar mariose tokios nuostatos laikomasi. Kur kas prastesnė situacija Palangoje. Vandens motociklininkai mėgsta plaukioti netoli tilto, kad juos matytų kuo daugiau žmonių”, – tvirtino J.Lukša.
Brangias vandens transporto priemones vairuojantys pramogautojai taip pat sėda prie vairo išgėrę, nors tai yra griežtai draudžiama. Jie vengia vilktis gelbėjimosi liemenes, nors tai privaloma.
Vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos pareigūnai šiemet jau nubaudė 65 žmones, kurie padarė įvairių pažeidimų vairuodami vandens transporto priemones.
Tarp dažniausių – vengimas užsivilkti gelbėjimosi liemenę ir girtumas.
Pažeidėjams skirta baudų už daugiau nei 10 tūkst. litų.
Iš visos šalies
Plaukioti vandens motociklais ir greitaeigiais kateriais galima jūroje, Kuršių mariose, Nemuno atšakoje – Atmatoje.
Aplinkos ministro įsakymas plaukioti vandens transporto priemonėmis leidžia ir vandens telkiniuose, kurių plotas siekia daugiau nei 500 hektarų.
Tačiau tokių telkinių aplink Klaipėdą nėra.
Jų nedaug ir likusioje Lietuvos dalyje, todėl daugelis tokių transporto priemonių turėtojų pramogauti vyksta į paplūdimį.
Įplaukti į jūrą ar marias galima tik specialiai įrengtoje vietoje – farvateryje.
Tačiau kol kas šalies paplūdimiuose tėra vienintelis oficialus farvateris – ties Ošupio upeliu už Palangos.
Jį turi ir Palangos vandens motociklų sporto klubas ties kurorto centrine gelbėjimo stotimi. Tačiau juo naudojasi tik klubas.
Kitaip tariant, kitose vietose įplaukti į jūrą negalima, tačiau šio reikalavimo taip pat nepaisoma.
Norintys vairuoti vandens motociklą ar greitaeigį katerį turi išklausyti specialus kursus, išlaikyti egzaminą ir gauti laivavedžio pažymėjimą.
Transporto priemonė taip pat turi būti techniškai tvarkinga, įregistruota.
Anot J.Lukšos, anksčiau buvo labai daug „dokumentinių” pažeidimų, tačiau vandens pramogų mėgėjai kasmet tampa tvarkingesni.
Naudoto vandens motociklo kaina siekia nuo 3 tūkst. iki keliolikos tūkstančių litų. Norint įsigyti naują teks pakloti ne mažiau kaip 25 tūkst. litų.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota apie 700 vandens motociklų.