Suėjus matems, kai veikia socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama 14-oji vyriausybė, opozicinė Naujoji sąjunga pareiškė, jog vienintelis šio kabineto pasiekimas yra sugebėjimas išsilaikyti postuose.
G.Kirkilas su ministrais veiklos metines paminėjo praėjusią savaitę ir palankiai įvertino pirmosios Lietuvoje mažumos vyriausybės darbą.
„Nesulaukęs savo veiklos metinių, premjeras G.Kirkilas išskubėjo atostogų, prieš tai pasidžiaugęs, kad tuos metus vyriausybei vis dėlto pavyko pratempti. Išgyventi metai – neabejotinai didžiausias 14-osios vyriausybės nuopelnas, nors pirmųjų metų ,,derlius” turėjo būti gausesnis”, – teigiama pirmadienį socialliberalų išplatintame pranešime spaudai.
Pasak socialliberalų, pradėjusi darbą vyriausybė deklaravo, kad didžiausią dėmesį skirs sveikatos ir socialinei apsaugai bei švietimui. Sveikatos apsaugos prieinamumas ir kokybė nepagerėjo, iš Lietuvos toliau bėga medikai, tačiau Vyriausybės planuose – tik neesminės priemonės, kurios nesprendžia svarbiausių problemų.
Socialliberalai kritikuoja ir buvusios jų partietės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pasak socialliberalų, V.Blinkevičiūtės vadovaujama ministerija neturi strategijos, kaip stabdyti sparčią emigraciją ir kaip užkirsti kelią demografinei katastrofai.
„Svarbiausias G.Kirkilo rūpestis per praėjusius metus buvo įtikti Tėvynės sąjungai, kad ji nenustotų remti mažumos vyriausybės”, – teigia socialliberalai.
G.Kirkilas praėjusią savaitę, vertindamas keturioliktosios vyriausybės vienerių metų veiklos sėkmes ir nesėkmes, sėkmingiausiu žingsniu įvardijo patį mažumos vyriausybės sudarymo faktą, o nesėkmingiausiu – savo pasiryžimą vadovauti jai, nes „tai yra sunkus darbas”.
Premjero teigimu, vyriausybės vienerių metų veiklos laikotarpiu buvo pasirašyta daugybė susitarimų, kurių svarbiausiais jis įvardijo partijų pasirašytus susitarimus dėl aukštojo mokslo reformos krypčių, taip pat dėl kovos su korupcija ir fiskalinės drausmės.
Užsienio politikos srityje ministras pirmininkas išskyrė puikius Lietuvos santykius su Rytų kaimynėmis – Ukraina, Moldova bei Gruzija – taip pat mūsų valstybės vaidmenį birželio mėnesį vykusioje Europos Sąjungos (ES) Vadovų taryboje bei prezidento Valdo Adamkaus tarpininkavimą ieškant kompromiso tarp Lenkijos iš vienos pusės ir Vokietijos bei Prancūzijos iš kitos.
Praėjusiais metais liepos 18 d. Seime prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti dabartinės keturioliktosios Vyriausybės nariai. Koalicinėje centro-kairės mažumos Vyriausybėje premjero ir 7 ministrų postai priklauso socialdemokratams, 3 – valstiečiams liaudininkams, 2 liberalcentristams ir 1 ministrų portfelis atiteko „pilietininkams”.
Pirmąją atkurtos nepriklausomos Lietuvos mažumos Vyriausybę sudarančios partijos parlamente iš viso turi 58 vietas, tačiau ją remia formaliai opozicijai priklausanti Tėvynės sąjunga, Seime turinti 24 mandatus. Iš viso Seime yra 141 vieta.
Konservatoriai su socialdemokratais yra pasirašę susitarimą, kuriuo įsipareigojo remti mažumos Vyriausybę.
Koalicinė Vyriausybė ir po metų yra beveik tos pačios sudėties – joje pasikeitė tik vienas ministras: socialdemokratą Zigmantą Balčytį finansų ministro poste pakeitė Rimantas Šadžius, iki tol ėjęs viceministro pareigas.