Generalinė prokuratūra pirmadienį oficialiai paskelbė, kad atmeta
Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno našlės, Lietuvos televizijos žurnalistės Liudvikos Pociūnienės prašymą atnaujinti tyrimą dėl jos vyro mirties.
Prokuratūra palieka galioti pernai priimtą nutarimą užbaigti tyrimą.
Anksčiau prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, V.Pociūnas, dirbęs Lietuvos konsulate Gardine, žuvo per nelaimingą atsitikimą rugpjūčio pabaigoje Breste, kur buvo tarnybinėje komandiruotėje. Todėl Generalinė prokuratūra pernai lapkričio 30 dieną nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl 48 metų V.Pociūno žūties.
Šiemet birželio pabaigoje V.Pociūno našlė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama panaikinti ankstesnį nutarimą ir atnaujinti tyrimą dėl jos vyro mirties.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pareiškęs, kad, jo manymu, ikiteisminis tyrimas dėl saugumo karininko žūties Baltarusijoje turi būti atnaujintas.
Išnagrinėję visas L.Pociūnienės skunde nurodytas abejones, prokurorai nusprendė, kad neatnaujins ikiteisminio tyrimo dėl V.Pociūno mirties priežasties nustatymo ir nepradės ikiteisminio tyrimo dėl viešai paskelbtų melagingų prasimanymų apie žuvusįjį.
Prokurorai konstatavo, kad į nukentėjusiosios skunde keliamus klausimus buvo atsakyta dar ikiteisminio tyrimo metu, tad pagrindo jį atnaujinti nėra.
„Konkrečiai nurodant aukštesniojo prokuroro nutarimo motyvus minėtina, kad nagrinėjant nukentėjusiosios skundą buvo nustatyta, jog specialistų tyrimų išvadose nesama pažeidimų bei visi jose esantys duomenys arba patvirtina, arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl gali būti laikytini įrodymais”, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.
Nutarime pabrėžta, kad įvykio aplinkybės vertintos ir procesiniai sprendimai byloje priimti visos surinktos medžiagos pagrindu.
Taip pat įvertinti nukentėjusiosios skunde minėti slydimo pėdsakai: buvo nustatyta, kad ant lango rėmo rasti rankų atspaudai sutepti, o specialisto išvadoje konstatuota, kad šie pėdsakai netinkami asmens identifikacijai, todėl tolesnis tyrimas pagal juos negalimas.
Aukštesnysis prokuroras atkreipė dėmesį, kad nenustačius nusikaltimo įvykio, jo požymių, o tuo pačiu nesant pagrindo kokius nors konkrečius asmenis įtarti nusikaltimo padarymu ir turint paieškos požiūriu neinformatyvius mikropluoštus bei žinant, kad iš šių mikropluoštų galima nustatyti tik grupinius panašumo požymius, nėra pagrindo ir galimybių ieškoti ir identifikuoti konkrečiais tyrimo duomenimis neapibrėžtą ratą kitų asmenų ir daiktų, su kuriais V.Pociūnas galėjo kontaktuoti iki mirties neapibrėžtą laikotarpį.
Našlė stebėjosi, ar atsiranda mikropluoštas panagėse, jeigu žmogus tik perbraukia per drabužius, ar reikia įsikibti – tuomet tai būtų savigynos pėdsakas.
Pasak L.Pociūnienės, yra dviejų liudytojų parodymai, kuriuose teigiama, kad velionis pasakojęs apie incidentą kelyje, panašų į suplanuotą pasikėsinimą.
Liudytoja apklausta Sofija Joana Lapėnienė pasakojo apie nuo vilkiko nuriedėjusį gelžbetoninį rentinį, su kuriuo V.Pociūnas susidūrimo išvengė tik staigiai paspaudęs akseleratorių. Tuo tarpu krovinį pametęs vilkiko vairuotojas nuvažiavo toliau.
Pasak prokuratūros, esminis aukštesniojo prokuroro nutarimo argumentas – ekspertų išvada, patvirtinanti, jog nukentėjusiosios skunde minimas stuburo kaklo dalies lūžis (tarp 6 ir 7 slankstelių) yra padarytas nukrentant iš didelio aukščio ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, t.y. kūnui nukrentant ant statybinių pastolių bei per juos ant kieto grunto ir ant jo buvusių daiktų.
Prokuroro nutarime konstatuota, kad nukentėjusiosios L.Pociūnienės skunde minimų ir byloje gautų duomenų apie incidentą Baltarusijos kelyje (rentinio iškritimas iš pravažiuojančio sunkvežimio) nepakanka, kad jie būtų pripažinti svariais motyvais atnaujinti ikiteisminį tyrimą, o išnagrinėjus konservatoriaus Kęstučio Masiulio pasisakymo radijo laidoje stenogramą, konstatuota, kad K.Masiuliui tiesiogiai nežinomi duomenys, kurie galėtų būti reikšmingi atliktam ikiteisminiam tyrimui.
„Įprasta, jog versijos dėl nusikaltimo motyvų keliamos ir tiriamos tada, kai yra objektyvūs nusikaltimą rodantys požymiai, tačiau Generalinės prokuratūros atliktas tyrimas bei gautos ekspertų išvados nerodo, kad V.Pociūno mirtis yra sąlygota nusikalstamo veikimo”, –
sprendimą nesieti V.Pociūno žūties su jo darbu Valstybės saugumo departamente aiškina Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Generalinėje prokuratūroje taip pat buvo išnagrinėti Seimo nario Sauliaus Pečeliūno ir Piliečių Santalkos prašymai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apie mirusįjį pareigūną viešai žiniasklaidoje paskelbtų melagingų prasimanymų, galinčių nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui.
Prokurorai ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė motyvuodami tuo, kad V.Pociūno žūties aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamasi, ar V.Pociūnas buvo neblaivus.
Remiantis pirminiais faktiniais duomenimis, be kitų versijų, buvo tikrinama jo galimo šlapinimosi per langą versija.
„Tai buvo viena iš versijų ir nėra pagrindo konstatuoti, kai tai buvo melagingas prasimanymas, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto”, – teigė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Aurelija Juodytė.
Prokurorų nutarimai nėra galutiniai – nutarimas neatnaujinti tyrimo dar gali būti skundžiamas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, o nutarimas nepradėti tyrimo dėl melagingų žinių – aukštesniajam prokurorui.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Algimantas Matulevičius pirmadienį pareiškė, kad yra nustebęs dėl, jo vertinimu, skuboto Generalinės prokuratūros sprendimo neatnaujinti ikiteisminio tyrimo.
Pasak A.Matulevičiaus, saugumo pareigūno žūtis sukėlė didelį rezonansą tiek šalies politiniame, tiek visuomeniniame gyvenime, ir skubotas Generalinės prokuratūros sprendimas palieka daug klaustukų ir galimybių kiekvienam savaip interpretuoti pareigūno žūties aplinkybes.
„Mane stebina tai, kad prokurorai per stebėtinai trumpą laiką priėmė sprendimą dėl rezonansinio įvykio. Kur taip skubama? Kodėl į pagalbą nepasitelkiama tarptautinių ekspertų, kodėl neįsiklausoma į našlės išsakytas abejones, į NSGK parlamentiniame tyrime surinktus faktus? Tiek NSGK atlikto tyrimo medžiagoje, tiek kitų liudytojų teiginiuose esti aiškių parodymų, kad V.Pociūnas buvo skubotai „ištremtas” į Gardiną, kad taip galimai su juo susidorojo tuometinė VSD vadovybė” – kalbėjo A.Matulevičius.
NSGK pirmininkas apgailestauja ir dėl Generalinės prokuratūros atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl V.Pociūno apšmeižimo po mirties.
„NSGK tyrimo medžiagoje esti parodymų, kad VSD vadovybė, iki paryčių bendraudama su žiniasklaidos atstovais, per žiniasklaidos priemones bandė visuomenės akyse sumenkinti saugumo pareigūno vardą. Įtikėti V.Pociūno negarbingu elgesiu tiesiogiai buvo raginami ir kai kurie Seimo nariai. Gal manoma, kad už šį šmeižtą jau atsiprašyta po mirties V.Pociūnui suteikus Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didįjį kryžių”, – stebėjosi NSGK pirmininkas.
V.Pociūno žūties aplinkybes tyrė ir parlamentinė komisija.
Žuvusiojjo nuopelnai buvo įvertinti po mirties – Valstybės dienos proga prezidentas V.Adamkus jam skyrė Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didįjį kryžių.
BNS, remdamasi Generaline prokuratūra, pateikia faktinių įvykių chronologiją:
2006 m. rugpjūčio 23 d. apie 2 val. 20 min. – 2 val. 30 min. įvykus nelaimingam atsitikimui Baltarusijos Respublikoje, Breste (Mašerovo pr. 15) per „Inturist” viešbučio devintajame aukšte esančio kambario Nr. 909 lango palangę neatsargiai persisvėręs iškrito bei nuo iš 30 metrų aukščio kritimo metu patirtų kūno sužalojimų visumos mirė Lietuvos generalinio konsulato Baltarusijos Respublikos Gardino mieste ministras-patarėjas, Valstybės saugumo departamento pareigūnas Vytautas Pociūnas.
2006 m. rugpjūčio 24 d. Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas V. Pociūno mirties priežasčiai ir aplinkybėms nustatyti.
2006 m. lapkričio 30 d. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus nutarimu ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktas, nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p.).
Nuo 2007 m. kovo 6 d. iki 2007 m. birželio 19 d. su visa nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino nukentėjusiąja pripažinta velionio našlė Liudvika Pociūnienė.
2007 m. birželio 29 d. L.Pociūnienė pateikė skundą, kuriuo prašyta panaikinti prokuroro Justo Lauciaus nutarimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti.
Liepos 16 dieną prokuratūra paskelbia savo sprendimą netenkinti prašymo.