Konservatorius Jurgis Razma siūlo „apkarpyti” Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto funkcijas – neleisti komitetui preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai neprieštarauja Konstitucijai.
„Teisės ir teisėtvarkos komitete nebūtinai susirenka teisininkai, o dabar jie susilygina vos ne su Konstitucinio Teismo teisėjais. Tai yra beprasmė procedūra, be to, yra galimybė, kad komitetas priima daugumai palankius sprendimus: jeigu pateikia pozicija, tai sako, kad neprieštarauja Konstitucijai, jei teikia opozicija – tai jau prieštarauja”, – BNS aiškino J.Razma.
Jo teigimu, komitetas yra politinė institucija, o ne teisinė, todėl tokias, ypač su teise susijusias funkcijas, turėtų vykdyti profesionalai.
Nors konservatoriaus siūlymai nebuvo derinti su pačiu komitetu, tačiau tokių diskusijų jame būta.
Komiteto pirmininko pavaduotojas „darbietis” Vladimiras Volčiokas BNS teigė, kad idėja atsisakyti komitete preliminaraus projektų vertinimo dėl atitikties Konstitucijai buvo ne kartą diskutuota ir iš esmės yra priimtina.
„Mes nenorime būti kaip koks antras Konstitucinis Teismas – vertinti prieštarauja ar neprieštarauja Konstitucijai. Apskritai, jeigu gera iniciatyva, tai negalima užkirsti kelio jai”, – aiškino Seimo narys.
Pavasarį parlamentaras Petras Gražulis bei kiti Seimo nariai siūlė iš Seimo statuto išbraukti nuostatą, jog Seimo pirmininkas neteikia parlamentui svarstyti įstatymo projekto, jei Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra nustatęs galimą jo prieštaravimą Konstitucijai, tačiau pataisoms nebuvo pritarta.
Minėta nuostata taip pat siūloma ir penktadienį J.Razmos pateiktame statuto pataisų projekte.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto tikslas – rengti, svarstyti įvairių teisės šakų įstatymų projektus, rengti klausymus bei teikti išvadas dėl šių projektų.
Komitetas sudarytas iš 11 Seimo narių, proporcingai atstovaujančių frakcijoms.