Vėl pakibo ant plauko pakartotinė brandos egzaminų sesija. Apie tai, kad galimybė perlaikyti brandos egzaminus sumažina abiturientų motyvaciją atsakingai rinktis valstybinius brandos egzaminus, kalbama ne pirmus metus, tačiau atimti iš abiturientų „gelbėjimosi rato” švietimo politikai iki šiol nesiryžo.
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento vadovas Arūnas Plikšnys patikino, kad 2008 metais pakartotinė brandos egzaminų sesija dar išliks.
„Tačiau Pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų raidos gairių 2008-2012 metams projekte siūloma nuo 2009 metų leisti abiturientams perlaikyti tik privalomą lietuvių kalbos egzaminą”, – sakė ministerijos atstovas.
Pagal projektą, nuo 2009 ar 2010 metų pakartotinę brandos egzaminų sesiją siūloma organizuoti tik tiems abiturientams ir ankstesnių laidų absolventams, kurie brandos egzaminų nelaikė dėl svarbių priežasčių.
Nacionalinio egzaminų centro direktorės Danutės Šukienės nuomonė apie pakartotinę brandos egzaminų sesiją sutapo su gairių rengėjų siūlymais. „Dabar mokiniai turi galimybę perlaikyti brandos egzaminus, todėl net silpnieji nieko nepraranda pasirinkę valstybinį egzaminą. Tačiau jeigu mes kalbame apie brandos egzaminų sesijos trumpinimą, reikia galvoti, kaip tai padaryti”, – teigė D. Šukienė.
Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, laimę valstybiniuose egzaminuose bandė nemažai žemus dalykų vertinimus turinčių mokinių.
Nepaisant to, Klaipėdos švietimo skyriaus darbuotoji nėra linkę sutikti su inicijuojama permaina.
Švietimo skyriaus vyr. inspektorė Rūta Rimkuvienė teigė, kad nors pakartotinė sesija ir vilkina egzaminų baigtį bei apsunkina organizacinius procesus, suteikti dar vieną šansą abiturientams turėtų būti leista.
„Nepaslaptis, kad brandos egzaminai neretai susiję ne tik su talentu, bet ir su sėkme. Juk visko pasitaiko ir patiems geriausiems mokiniams, o dar viena galimybė tiesiog būtų žmogiškumo įrodymas. Įsivaizduokite, kokie nepatogumai kyla dvyliktokui, kuris neišlaikė vienintelio egzamino ir todėl netenka teisės gauti brandos atestato. Netekus teisės į pakartotinę sesiją, jis turės kartoti visą dvyliktos klasės kursą”, – kalbėjo R. Rimkuvienė.
Anot jos, egzistuoja ir kita dalis dvyliktokų, kuriems trūksta atsakomybės ir į egzaminų pasirinkimą jie pažiūri pro pirštus arba pervertina savo galimybes.
„Esant laisvai galimybei rinktis, jie dėl viso pikto nori laikyti daugiau egzaminų ir nesėkmės atveju nelabai jaudinasi, neretai net neatvyksta į pakartotinę sesiją”, – kalbėjo švietimo skyriaus vyr. specialistė.
Skaičiai
* Šiais metais uostamiestyje Lietuvių kalbos valstybinio egzamino iš 1009 dvyliktokų neišlaikė 125.
* Anglų kalbos valstybinio egzamino neįveikė 45 klaipėdiečiai iš 962 bandžiusiųjų.
* Iš 612 valstybinį istorijos egzaminą laikiusių abiturientų nepasisekė pusšimčiui Klaipėdos moksleivių.