Mokslo jau įrodyta, kad organizmo išsausėjimas – viena svarbiausių įvairių skausmų ir ligų, tarp jų – vėžio, priežastis. Deja, nedaugelis gydytojų atkreipia į tai dėmesį ir savo pacientams primena apie būtinybę gerti kuo daugiau paprasto švaraus vandens. Ir ne tik tada, kai troškina.
Daugelis mūsų vandenį seniai pakeitėme kava, arbata, limonadais, tačiau gėrimai, kuriuose yra kofeino, ne papildo vandens atsargas organizme, o atvirkščiai, jį iš ten išvaro.
1992 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodžiusi ir bestseleriu tapusi daktaro F. Batmanghelidžo (Fereydoon Batmanghelidj) knyga „Jūsų kūnas prašo vandens” sukėlė medicinoje tikrą revoliuciją: 20 metų vandens poveikį žmogaus organizmui tyrinėjęs daktaras nustatė, jog paprastas vanduo efektyviai gydo daugelį sutrikimų. Vandeniu pasigydžiusių žmonių pasakojimai sudėti kitoje jo knygoje „Vanduo gydo, vaistai žudo”.
Nors vandens gydomoji galia pas mus dar mažai akcentuojama, jau teko sutikti klaipėdiečių, kurie papasakojo, jog apie metus laiko gėrę tyrą vandenį išsivadavo nuo aukšto kraujospūdžio bei sąnarių skausmų.
Reikia drėkinti
Nustatyta, jog kūdikio organizme yra 75 proc. vandens. Senstant mažėja ląstelių sugebėjimas absorbuoti vandenį, ir jo belieka vos 55 proc. Kai organizme ima trūkti vandens – prasideda įvairūs negalavimai, suglemba oda.
Netradicinės medicinos gydytojas Pranas Pocius „Vakarų ekspresui” pasakojo, jog perskaitęs keletą F. Batmanghelidžo bei rusų mokslininko Ivano Neumyvakino knygų, prieš ketverius metus pradėjo gerti vandenį – kas dieną po 4 – 5 litrus su trupučiu jūros druskos, kaip rekomenduoja mokslininkai.
„Nuo to fizinis ir psichinis darbingumas labai pagerėjo”, – sakė jis. 52 metų vyriškis sakė jaučiąsis it trisdešimtmetis. Dirbdamas Klaipėdos sporto centro gydytoju įsitikino: ir sportininkų rezultatai pagerėja tada, kai atkuriama normali organizmo drėgmė. „Būtent nuo organizmo drėkinimo reikia pradėti sergančio žmogaus gydymą”, – įsitikinęs jis.
Ne veltui esą jogai kas valandą išgeria po stiklinę vandens su truputėliu druskos – organizmą drėkinti reikia nuolat. O druska sukuria tam tikrą osmosinį slėgį, kuris reikalingas, kad vanduo prasiskverbtų į ląsteles. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvartoti 6 gramus druskos. Didesni kiekiai pavojingi sveikatai, per maži – taip pat.
Sausros stadijos
Per dieną organizmas praranda apie 2,5 – 3 litrus vandens: apie 1,5 litro išsiskiria su šlapimu, dalis išprakaituojama, iškvėpuojama, pašalinama su išmatomis.
Su maistu organizmas gauna apie litrą vandens, 0,5 litro susidaro kaip organizme vykstančių riebalų ir angliavandenių degimo procesų produktas, likusį kiekį turime išgerti.
„Daugelis mūsų geriam vandenį, kai ima džiūti burna, – pasakojo P. Pocius. – Tačiau tai jau yra antroji sausros stadija. Reikia pradėti gerti vandenį su truputėliu druskos, kai burnos sausumo dar nejuntama.”
Vadinamųjų sausros stadijų, kurias nustatė esant amerikiečių daktaras, yra keletas. Kad trūksta vandens, kad yra sausra, organizmas visada praneša kokiais nors avariniais signalais.
Pirmoji vandens trūkumo stadija pasireiškia bloga nuotaika, nemiga, greitu nuovargiu, nenorėjimu rytais keltis, dirglumu, potraukiu gazuotiems gėrimams, svaigalams, narkotikams, kitomis psichologinėmis problemomis. Pradėjus drėkinti organizmą bloga savijauta per keletą dienų praeina.
Antroji sausros stadija pasireiškia fiziologiniais organizmo persitvarkymais: užkietėja viduriai, pakyla kraujospūdis, susergama alergija, astma, antrojo tipo diabetu, sąnarių ligomis.
Jei ir dabar nereaguojame į organizmo siunčiamus signalus, apie sausrą ima signalizuoti raumenų, krūtinės, kolito ir stenokardijos sukelti skausmai.
Ketvirtoji stadija pasireikš hemorojum, cholesterino plokštelių atsiradimu kraujagyslėse, arterijų pakenkimu, pirmojo tipo diabetu, neurologiniais sutrikimais, Alzheimerio, Parkinsono liga, išsėtine skleroze, neuritais, pleuritais, limfomomis, augliais, vėžiais ir kt. ligomis.
Šiai stadijai būdingas ir nutukimas. Kai mūsų kūnas negauna pakankamai vandens, jis tai supranta kaip pavojaus signalą ir ima taupyti audiniuose kiekvieną jo lašą. Dėl tokių vandens sankaupų didėja organizmo svoris, sutinsta rankos ir kojos.
Ligos saugo nuo sausros
Kai organizmui trūksta vandens, jis „bando adaptuotis prie bendros organizmo sausros, kad pripildytų visas kraujagysles, tiekiančias vandenį gyvybiškai svarbioms ląstelėms. Kraujospūdžio padidėjimas – dalis atvirkštinio osmoso mechanizmo, kurio metu vanduo išfiltruojamas iš kraujo serumo ir įšvirkščiamas į ląstelių vidų pro mikroskopines jų membranų skylutes”, – rašo daktaras F. Batmanghelidžas.
Panašiai, kaip gydytojai įšvirkščia vaistus ligoniui į veną, taip organizmas vienu metu įšvirkščia vandenį į dešimtis trilijonų ląstelių. Kuo daugiau ląstelėms trūksta vandens, tuo reikalingas didesnis spaudimas vandeniui į ląstelę įšvirkšti.
„Kraujospūdį normalizuoja vanduo ir truputis druskos, – rašo amerikiečių gydytojas. – Mineraliniai papildai, būtini vandeniui sulaikyti ląstelėse, taip pat prisidės prie kraujospūdžio sureguliavimo”.
„Kas, pavyzdžiui, yra bronchų astma? Tai neleidimas išgarinti iš kvėpavimo sistemos vandens. Bendras kvėpavimo takų, virškinimo trakto gleivinės plotas – iš viso 860 kv m. Jos susideda iš 98 proc. vandens ir 2 proc. kietųjų medžiagų. Paskirtis – saugoti organizmą nuo išdžiūvimo. Jei trūksta vandens, gleivės pasikeičia taip, kad uždengtų ląstelių karkasą nuo perdžiūvimo”, – dėstė P. Pocius.
F. Batmanghelidžas savo knygose astmatikams siūlo vandenį gerti su šiek tiek daugiau druskos, nes druska suskystina gleivių sankaupas plaučiuose, vartoti mineralus – kalcį, magnį, kalį, cinką ir seleną, kurie sulaiko vandenį ląstelės viduje.
Sveikata gerėja
Treji metai pacientus gydantis vandeniu P. Pocius sako kiekvienam jų sudarantis individualią drėkinimo sistemą, atsižvelgdamas į organizmo poreikio ypatumus. Pagerėjimas pajuntamas po dviejų savaičių. Į sveikatinimo programą įtraukiami fiziniai, kvėpavimo pratimai, homeopatiniai vaistai, kurie, pasak gydytojo, padeda ląstelei atgauti sugebėjimą vėl turėti normalų vandens kiekį, normalią savienergiją.
Jo patirtis parodė, jog išgertas pakankamas kiekis vandens išvaduoja nuo strėnų skausmų (jei nėra išvaržos), bronchų astmos priepuolių, polipų, gastritų, odos alergijos. Geriant daugiau vandens mažėja ir riebalų atsargos, sukauptos organizme.
Be to, pajutus alkį rekomenduojama visada pirmiausiai išgerti stiklinę vandens ir pusvalandį palaukti – galbūt alkio jausmas nebuvo tikras.
Beje, Jutos universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad net nedidelė organizmo dehidratacija sulėtina medžiagų apykaitą tiek, kad ramybės būsenoje jis sudegina 3 proc. mažiau kalorijų nei turėtų.
„Deja, mes geriam vandens tik tiek, kad likviduojam avarinę padėtį. Pradėjęs organizmą drėkinti pradedi justi, kada jo reikia. Nyksta norėjimas kavos, arbatos, visokių kolų”, – sakė netradicinei medicinai atstovaujantis gydytojas.
Kiek ir kaip gerti?
Per dieną sveikam žmogui patariama išgerti apie aštuonias stiklines švaraus (išvalyto nuo įvairių teršalų) nevirinto vandens. Daktaras F. Batmanghelidžas siūlo išgerti 30 ml vienam kilogramui svorio masės. Per karščius ir sportuojantiems reikia daugiau.
Vanduo tinka iš neužteršto šulinio ar šaltinio, filtruotas vandentiekio. Švarus vanduo neturi jokio papildomo skonio ar kvapo.
Į stiklinę vandens P. Pocius pataria įsiberti druskos, geriau – jūros, ant peilio galiuko. Per dieną druskos su vandeniu iš viso reikia išgerti pusę šaukštelio, t. y. 3 gramus.
„Jei vandens išgersi daugiau, nieko baisaus – nereikalingą kiekį organizmas pašalins. Sužinoti, ar organizmui vandens trūksta, galima pagal šlapimo spalvą: geltonas šlapimas rodo vandens trūkumą, permatomas arba vos gelsvas – normą”, – aiškino P. Pocius.
P. Pocius tiems, kurie rimtai neserga, rekomenduoja pasinaudoti šia paprasta schema: tik atsibudus ir pusvalandį prieš pat miegą išgerti po 1-2 stiklines, 30 min. prieš pusryčius, pietus ir vakarienę – po stiklinę, 2 val. po kiekvieno valgio – dar po stiklinę vandens su trupučiu druskos. Šį vandens kiekį galima išgerti ir po truputį gurkšnojant. Beje, maistą užgerti vandeniu netinka, antraip jis trukdys skrandžiui suskaidyti maistą.
„Vanduo – pagrindinis vaistas, pašalinantis iš kūno įvairiausius negalavimus, visos bėdos įveikiamos juo ir visos kančios nugalimos. Amžinu gyvenimu pripildytas jis, todėl kūną saugo nuo kenksmingų jėgų ir teikia išgijimą…” – rašoma senovės indų „Vedose”.
Genovaitė Privedienė
„Vakarų ekspresas”
O