Maestro atminimą lydi skandalas

Panevėžio valdininkai paminklą garsiam režisieriui Juozui Miltiniui užsimojo pastatyti svetimoje žemėje ir neturėdami pinigų.

Panevėžiečių noras rugsėjį Juozo Miltinio jubiliejų pasitikti pastačius maestro paminklą vis labiau blėsta. Iš pradžių planus trikdė skulptorių, norėjusių būti jo autoriais, inicijuoti teismų procesai. Dabar paaiškėjo, kad vietos, kurioje stovės paminklas, ir aplink esančios Laisvės aikštės dalies apskritai negalima tvarkyti, mat visi šiam tikslui parengti dokumentai – pasenę. Negana to, neišspręsti žemės priklausomybės klausimai.

Reikalauja naujo leidimo

Tai, kad Laisvės aikštės tvarkymo konkursą laimėjusios bendrovės „Iglus” statybininkai dirba be reikiamų dokumentų, LŽ patvirtino Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas. Anot jo, kai buvo parengtas aikštės rekonstrukcijos projektas, po ja manyta statyti požemines automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau pritrūkus pinigų apsiribota paviršine aikštės dalies pertvarka.

„Savivaldybė neparengė naujų rekonstrukcijos sąlygų, tik pataisė senąjį projektą ir ėmėsi darbų. Tačiau Statybos įstatymas numato, jog atliekant projekto korektūras arba jei darbai nevykdomi trejus ir daugiau metų projektą būtina tvirtinti iš naujo bei gauti naują statybų leidimą”, – aiškino A.Umbrasas.

Pasak A.Umbraso, kadangi visa Laisvės aikštė yra urbanistinis paminklas, prieš vykdant kokius nors darbus jos teritorijoje turi būti atliekami archeologiniai tyrimai.

Aikštės rekonstrukcijos darbais susidomėjus A.Umbraso vadovaujamai įstaigai, dalyje aikštės darbai buvo sustabdyti, artimiausiu metu čia pradės dirbti archeologai.

Įžvelgia trukdymą dirbti

Panevėžio savivaldybės administracijos Kapitalinės statybos skyriaus vyriausiasis technikos priežiūros specialistas Mykolas Buzys teigia, kad savivaldybė turi visus reikalingus dokumentus, suteikiančius teisę Laisvės aikštę tvarkyti iki pat 2013-ųjų. Anot jo, teisę tai daryti suteikia 2003 metais gautas rekonstrukcijos darbų leidimas.

„Dabar teliko sutvarkyti kiek daugiau nei 5 tūkst. kvadratinių metrų aikštės prie J.Miltinio dramos teatro, parengti vietą, kurioje bus pastatytas jo paminklas. Geriau būtų, kad mums nebūtų trukdoma dirbti”, – pabrėžė M.Buzys.

Aikštės dalis – šventėms

Buvusi Lenino, dabar – Laisvės aikštė valdininkų bei verslininkų aistras kaitina jau seniai. Šiuo metu tvarkoma teritorija prie Panevėžio dramos teatro, numatyta kaip būsimų švenčių ir koncertų vieta. Pagal rekonstrukcijos projektą joje turėtų rastis originalūs laiptai, praversiantys kaip estrada. Tačiau ar ji rasis iki artimiausio Panevėžio gimtadienio – dar nežinia. Įdomu tai, kad pinigų aikštės pertvarkymo darbams Panevėžio savivaldybė neturi – ji gavusi tik Vyriausybės pažadą apmokėti rekonstrukcijos darbus.

Laisvės aikštės žemė, esanti prie Panevėžio dramos teatro, priklauso ne savivaldybei, o valstybei. Be pinigų ir ne savo žemėje vykdomus darbus panevėžiečiai jau spėjo įvardyti nedidele savivaldybės avantiūra.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.