Liūties vanduo savaitgalį Lietuvoje pridarė daug nuostolių kelininkams: nuplauti pylimai, nuslinkę šlaitai kai kur niekais pavertė ne vieno mėnesio darbą ir pridarė šimtus tūkstančių litų nuostolių.
Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Raimundo Indrulėno, visuose Lietuvos keliuose, 11 kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pateiktais duomenimis, nuo praėjusio ketvirtadienio iki sekmadienio patirta nuostolių už 500 tūkst. litų.
„Į šią sumą įskaičiuoti ir nuostoliai dėl išplautų kelkraščių, 120 išvartytų medžių, apie 200 nuverstų kelio ženklų. Visose apskrityse patirtų nuostolių sumos labai panašios. Vieninteliai „Tauragės regiono keliai” pranešė, kad nuostoliai yra labai maži ir užteks simboliškai patvarkyti”, – LŽ teigė R.Indrulėnas.
Pasak jo, 2007 metams Kelių direkcijos sąmatoje buvo numatyta apie 1 mln. litų suma panašių gamtos atvejų padarytiems nuostoliams keliuose atlyginti. Tačiau per šį ilgą savaitgalį patirtus nuostolius teks atlyginti iš kelių priežiūrai numatytų lėšų.
„Kadangi visa numatyta metinė suma jau išdalyta, kitos išeities nėra, nebent papildomos lėšos nuostoliams padengti iš dangaus nukristų”, – juokavo pašnekovas.
Rekonstruojamuose ir platinamuose keliuose, pasak jo, liūtys daug kur nuo šlaitų nuplovė naujai supiltą gruntą. Visoje Lietuvoje, vien valstybinių įmonių duomenimis, nuplauta apie 4 tūkst. kubų grunto, jo reikės atvežti iš naujo. Kubo grunto kaina – apie 120 litų.
Gruntas nespėjo susigulėti
Ne visi kelių statytojai spėjo pasiruošti gamtos išdaigoms. Antai į Didžiulio ežerą šalia Grigiškių savaitgalį liūtis plaute plovė ką tik ant naujai suformuotos magistralinio kelio Vilnius-Kaunas sankasos supiltą gruntą – ežeras drumstėsi nuo tekančių smėlio ir žvyro srovių. O netoli Vievio jau baigto rekonstruoti kito tos pačios magistralės ruožo kelkraštis slinkte slinko nuo šlaito, nuogai atidengdamas kelkraščio tvorelės atraminius stulpelius.
„Vienas iš apsaugos būdų norint išlaikyti gruntą tokiomis oro sąlygomis – apsėti jį žole, kurios šaknys suriša ir sutvirtina. Tačiau žolė dar nespėjo suaugti. Kai aukštas pylimas, daromi laipteliai. Tačiau šis būdas pernelyg sudėtingas, jei kelio remonto darbai vyksta šalia ežero. Taip atsitiko šį savaitgalį prie Didžiulio ežero šalia Grigiškių, juolab kad šis kelio ruožas nebaigtas, gruntas dar turi susigulėti”, – sako jis.
Prie Didžiulio ežero, kur darbus vykdo „Kauno tiltai”, pašnekovo spėjimu, šį savaitgalį nuo šlaito nuslinko apie 1 tūkst. kubų grunto. „Atstatymo darbai ten gali trukti iki mėnesio. Juk neužtenka vien atvežti žvyro ir užpilti. Reikia atvežti juodžemio, po to užsėti žole ir panašiai”, – aiškino jis.
Visi kelių statybų objektams pataisyti reikalingi darbai, pasak R.Indrulėno, gali užtrukti nuo vienos dienos iki mėnesio.
Tas vietas, kur nutekėjo apie 0,5-1 kubas grunto, darbininkai jau šią savaitę turėtų sutvarkyti.
Nuostolius dar skaičiuoja
„Kauno tiltų” personalo ir komunikacijos direktorė Vaida Kavaliauskienė LŽ neatskleidė, kiek nuostolių dėl liūties patyrė ši bendrovė, esą šiuo metu jie dar tik skaičiuojami.
„Nuostolių dėl liūčių patyrėme, bet per vieną dieną nelabai galime įvertinti, kokios tai sumos. Tačiau jie nebuvo tokie baisūs kaip galėjo būti. Kol kas net nežinome, kiek nuplauta žvyro. Dar negalime atsakyti ir kiek laiko užtruks atkūrimo darbai”, – dėstė V.Kavaliauskienė.
Pašnekovė teigia, kad liūtys bendrovės neišgąsdino, mat visi objektai apdrausti. „Iškilo klausimas, ar nereikėtų investuoti daugiau, kad išvengtume nuostolių nenumatytais atvejais”, – teigė pašnekovė.