Naujos, brangios statybos butuose įsikūrę gyventojai vos atsikėlę turi rūpintis paskubomis pastatytų namų remontu, o statybininkai mėto akmenis į pačių gyventojų daržą – esą jie kalti dėl nuolat atsirandančių defektų.
Viename naujos statybos sostinėje, Vilkpėdės šile, esančiame name gyvenanti naujakurė Birutė skundžiasi, kad vos įsikėlus į naują būstą pašiurpino statybos brokas.
„Statybininkai sako, kad namas pripažintas tinkamu gyventi, bet, mano žiniomis, taip nėra. Nėra dėl to, kad ne visi gyventojai įsirengę butus, nevisiškai sutvarkyta aplinka. Be to, statybininkai priversti taisyti nuolat išlendantį broką”, – dėstė ji LŽ.
Remontas vos įsikėlus
Pasak naujakurės, naujų problemų nuolat atsiranda po lietaus. „Viena jų – namo stogvamzdžiai. Jie įrengti taip, kad po lietaus sudrėksta namo sienos. Drėgmė persismelkia į kai kurių butų vidų. Dėl to jau įrengtuose butuose lupasi dažai, atšoka tapetai. Kai kurios fasado sienos jau dabar, net nepradėjus eksploatuoti namo, sutrūkinėjusios, – toliau skundžiasi Birutė. – Pavyzdžiui, teko girdėti, kad kai kuriose namo patalpose lubų perdangos plokščių lygis skiriasi keliais centimetrais. Dėl to būsimi gyventojai turi įsirengti kabamąsias lubas, kas dažnusyk pareikalauja papildomų išlaidų.”
Moters teigimu, statybininkai į nusiskundimus reaguoja vangiai, net ir skubiai spręstinų problemų neskuba spręsti.
„Teko girdėti, kad vieno buto netinkamai sumontuotų langų pakeitimas užtruko keletą mėnesių”, – pasakoja ji.
Birutė sakė, kad vieni kaimynai dėl statybininkų kaltės buvo tiesiog užpilti. „Pasirodo, statybininkai kažkodėl atsuko sklendes ir paleido vandenį ne tame bute, kuriame turėjo atsukti. Bute, kur buvo paleistas vanduo, netinkamai buvo sumontuota santechnika. Taigi vanduo tekėjo tiesiog ant grindų ir netruko pasileisti žemyn į kitus butus, – skundžiasi naujakurė. – Nors statybininkai buvo ne kartą informuoti apie tokią bėdą, prireikė kelių dienų, kad viską sutvarkytų. Dažniausiai, jei kyla problemų, statybininkai atsikerta formaliai: „Rašykite skundą, tada imsime tvarkyti.”
Kaltę stumia nuo savęs
Statybininkai nieku gyvu nenori sutikti, kad jų statomi brangūs namai – brokas. Atsakomybės jie kratosi kaltindami pačius gyventojus. Individualių ir daugiabučių namų statyba užsiimančios VITI statybos skyriaus vadovas Rimantas Grigaitis LŽ sakė, kad broko naujos statybos būstuose pasitaiko įvairaus ir jo priežasčių yra daug.
„Dažniausiai defektai išryškėja, jeigu nespėja išdžiūti sienos, o gyventojai jas dažo arba klijuoja tapetais. Prieš imantis vadinamųjų šlapių darbų vis dėlto reikėtų palaukti, kol sienos išdžius, nes statybininkai niekuo dėti ir nieko negali padaryti, jeigu tapetai atšoka”, – teisinasi pašnekovas. Specialistas tikina, kad dauguma problemų, dėl kurių skundžiasi naujakuriai, atsiranda neva dėl jų pačių, o ne dėl statybininkų kaltės.
Nekalti, bet atlygins
Minėtame Vilkpėdės šile, pasak jo, buvo keli atvejai, kai viršutiniame aukšte gyvenantys žmonės paleido vandenį ir užmiršo. Pasitaiko, kad ir pusę dienos pilasi vanduo. Tai nėra joks statybininkų darbo brokas.
„Koridoriuose yra įrengti apskaitos prietaisai, iš ten atvesti vamzdynai iki sanitarinių mazgų. Kai gyventojai įsikelia į naują butą ir daro remontus ar savavališkai pradeda atsukinėti vandenį, patys įjungia gyvatuką, atsuka čiaupus – taip ir prisidaro rūpesčių”, – dėsto R.Grigaitis.
Tokiu atveju, kai norima išsireikalauti žalos atlyginimą, buto savininkui esą privalu raštu pareikšti pretenzijas, kad būtų nustatytas kaltininkas, kuris ir turėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą nuostolį. „Pavyzdžiui, neseniai viename name iš šešto aukšto buto 34 kubiniai metrai vandens buvo užpilti ant žemesnio aukšto. Gyventojas patyrė žalos daugiau nei už 3000 litų. Kaltas virš jo gyvenantis kaimynas, tačiau žalą atlyginsime mes, nes nenorime gadinti santykių su naujakuriais”, – dėstė pašnekovas.
Rinką apima sąstingis
Bendrovės „Eika” duomenimis, per pastarąjį pusmetį investuotojai Vilniuje nupirko ir pirkti rezervavo 85 proc. daugiau naujos statybos butų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau, kaip praneša „Eika”, balandžio mėnesį nekilnojamojo turto rinkoje buvo juntamas sąstingis, išlikęs ir gegužę, ir birželį. Pirkėjai tapo išrankesni, ir keliuose nepatraukliuose naujos statybos rajonuose realizacijos tempai tesiekė vos 5 proc. per mėnesį.
Faktai
Statistikos departamento duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, statybos kainos Lietuvoje šoktelėjo 13,8 procento. Gegužę, palyginti su balandžiu, statybos pabrango 0,8 procento.
Teigiama, kad tokiam brangimui įtakos turėjo 1,1 proc. brangusios statybinės medžiagos ir gaminiai, 0,6 proc. – padidėjusios statybos mišinių ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kaina ir 0,3 proc. – darbo užmokesčio bei pridėtinės išlaidos.
Gyvenamųjų pastatų statyba per mėnesį pabrango 0,9 proc., negyvenamųjų pastatų – 0,8 proc., inžinerinių statinių – 0,6 procento. Per metus šie rodikliai padidėjo atitinkamai 16 proc., 13,5 proc. ir 12,2 procento.
Statybinių medžiagų ir gaminių kainų pokytį šią gegužę, palyginti su balandžiu, daugiausia lėmė 3,6 proc. pabrangusios izoliacinės medžiagos, 1,4 proc. – metalo gaminiai, 1,1 proc. – bendrosios statybinės medžiagos ir 1 proc. – apdailos medžiagos, įvairių rūšių betonas ir skiediniai. Santechninių medžiagų ir betono bei gelžbetonio gaminių kainos gegužę padidėjo 0,8 proc., vamzdžių – 0,6 proc., elektrotechninių medžiagų – 0,5 procento.