Liepa – darbymetis paskolų vadybininkams

Vasarą vertybinių popierių rinkos atostogauja, o bankai intensyviai dirba.

Apskaičiuota, kad per atostogas išleidžiame maždaug 3 kartus daugiau pinigų negu tuomet, kai dirbame.

Liepos mėnuo finansų pasaulyje paprastai būna ramus vasaros atostogų metas. Tada atostogauja ir makleriai, todėl vertybinių popierių rinkose didelių pokyčių nebūna. Tiesa, pasitaiko išimčių.

Pavyzdžiui, prieš dešimt metų liepos mėnesį prasidėjo krizė Azijoje.

Regis, visi tai jau pamiršo, ir Azijos regionas šiuo metu yra itin populiarus tarp investuotojų. Tačiau išimtys tik patvirtina taisyklę, todėl galima tikėtis, kad ir šią liepą tie, kurie turi laisvų lėšų ir jas investuoja, galės ramiai džiaugtis atostogomis.

Tačiau įpusėjus vasarai bankuose – intensyvus darbymetis. Per atostogas paskolų vadybininkams, skirtingai negu makleriams, darbo tik padaugėja.

Vasarą kredito sutartis sudaro ir tos šeimos, kurios gali gauti valstybės remiamas būsto paskolas. Jaunos šeimos, kurių turtas nedidelis ir kurių mėnesio pajamos nesiekia 3000 litų, turi teisę pretenduoti į valstybės paramą būstui įsigyti.

Tiems, kam suteikiama tokia parama ir galimybė imti paskolą, valstybė padengia pusę būsto paskolų draudimo įmokos (taip šeima gali pasiskolinti įmokėdama nedidelę pradinę įmoką) ar dešimtadalį skolos, jei šeimoje yra vaikų.

O kitiems būsto paskolų gavėjams, ypač tiems, kurie statosi savo namus, vasarą piniginių reikalų padaugėja – išmokamos kredito dalys, tvarkomi dokumentai ir t. t.

Tie, kas paskolų sutartis sudarė ankstesnių metų liepą, dabar, atėjus palūkanų perskaičiavimo dienai, peržiūri arba keičia paskolų sutarčių sąlygas. Svarbus keitimo motyvas – gerokai padidėjusios palūkanos, ypač paskolų litais.

Pernai liepą paskolų būstui įsigyti litais buvo išduota beveik dukart didesnė suma negu eurais. Tuo metu paskolų ir litais, ir eurais palūkanos buvo beveik vienodos.

Šiemet paskolų eurais palūkanų ir paskolų litais palūkanų skirtumas yra padidėjęs pastarųjų nenaudai – maždaug 0,7 procentinio punkto. Tikėtina, kad paskolos litais ir toliau bus brangesnės už paskolas eurais.

Paskolų litais ir paskolų eurais pastoviųjų palūkanų skirtumas yra dar didesnis. Pavyzdžiui, jei paskolų palūkanas nustatytume penkeriems metams, paskolų litais palūkanos būtų maždaug 2 procentiniais punktais didesnes negu paskolų eurais.

Taigi šiuo metu tiems, kurie turi paskolų litais, draustis nuo tolesnio palūkanų didėjimo ir keisti palūkanas iš kintamųjų į pastoviąsias nėra naudinga. Šiek tiek sutaupyti (maždaug 0,5 procentinio punkto) būtų galima palikus kintamąsias palūkanas ir pakeitus paskolos valiutą.

Anksčiau paskolas paėmusiems asmenims taip pat svarbu nepamiršti kitų, kartą per metus patiriamų su paskola susijusių išlaidų – būsto draudimo įmokų.

Na, o tiems, kurie neturi paskolų arba kuriems jų paskolos netrukdo poilsiauti, liepa – piniginės tuštėjimo metas. Apskaičiuota, kad per atostogas išleidžiame maždaug triskart daugiau pinigų negu tuomet, kai dirbame.

Dažnas atostogoms būna pasirengęs ir išlaidas suplanavęs. Tačiau svarbu neprarasti budrumo ir išvengti ne tik neapgalvotų išlaidų, bet ir piktavalių, kurie turbūt niekada neatostogauja.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.