Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje Colinas Robertsas pabrėžia, kad į jo šalį pastaruoju metu atvykstantys mūsų tautiečiai tarp britų jau sugebėjo įgyti gerą vardą. Be kita ko, jis vylėsi, kad Lietuvos piliečiai ateityje vis dėlto galės gauti ir kitos valstybės pilietybę.
Su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Colinu Robertsu LŽ kalbėjo Valstybės dienos išvakarėse.
– Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, atsivėrus sienoms, daugybė mūsų tautiečių vyksta į kitas Bendrijos šalis ieškoti geresnio gyvenimo. Kaip į Jungtinę Karalystę pastaruoju metu atvykę lietuviai paveikė jos ekonomiką?
– Nekyla abejonių, kad tas poveikis labai teigiamas. Mūsų vyriausybė atliko tyrimą ir padarė aiškią išvadą – atvykėlių iš naujųjų ES narių indėlis reikšmingas. Kai Jungtinė Karalystė ir Airija 2004 metų gegužę atvėrė savo rinkas šalims naujokėms, ES senbuvės, nedrįsusios to padaryti, itin atidžiai stebėjo mūsų ekonominę situaciją. Dabar jos taip pat atveria darbo rinką ES naujokėms. Tai liudija apie teigiamus ekonominius migracijos pokyčius.
– Koks britų požiūris į atvykėlius iš Lietuvos? Koks lietuvio įvaizdis britų sąmonėje?
– Apie lietuvius Jungtinėje Karalystėje itin gerai atsiliepiama. Jie darbštūs, lankstūs, sparčiai mokosi anglų kalbos. Lietuvių darbuotojų paklausa yra didžiausia, palyginti su atvykėliais iš kitų ES naujokių. Garsas apie juos sklinda plačiai ir greitai. Kai 2004 metais pradėjau dirbti jūsų šalyje, mano tėvynėje dar mažai kas žinojo apie lietuvius ir Lietuvą. Dabar dauguma mano sutiktų britų pasakoja turintys lietuvių bendradarbių, namo, gatvės kaimynų ir labai gerai apie juos atsiliepia. Tad dėl gero lietuvių įvaizdžio Jungtinėje Karalystėje nevertėtų abejoti.
– Galbūt apie lietuvius jau kuriami anekdotai, tampantys šiuolaikinės britų tautosakos dalimi?
– Tokioms istorijoms rastis reikia daugiau laiko. Galbūt kasdieniame gyvenime jos jau pasakojamos, bet man dar neteko girdėti.
– Kokia jūsų nuomonė apie lietuvius, siekiančius gauti Didžiosios Britanijos pilietybę ir pasilikti šalyje visam laikui?
– Jei jie atitinka visus kriterijus, nematau jokių kliūčių. Reikia pabrėžti keletą dalykų. Kai po kiek laiko ES suvienodins visų Bendrijos narių piliečių teises ir pareigas, tautybės klausimas taps ne toks svarbus. Žinoma, tam tikrų emocinių dalykų neišvengsime. ES siekia, kad ateityje skirtumo tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos piliečių iš esmės neliktų. Antra, labai viliuosi, kad jūsų šalis pakeis esamą tvarką ir leis savo gyventojams turėti kelias pilietybes. Nematau jokios naudos šaliai iš to, kad jos piliečiai, norintys įgyti kitos šalies pilietybę, privalo atsisakyti pirmosios. Kodėl taip yra? Pasirinkimo „arba-arba” neturėtų būti.
– Lietuvių bendruomenės yra palyginti gerai atstovaujamos JAV, Australijos, Kanados parlamentuose, vyriausybėse. Ar dabartinė lietuvių išeivija Jungtinėje Karalystėje jau pakankamai stipri daryti įtaką jūsų valdžiai?
– Dar ne. Jungtinių Valstijų, Australijos lietuviai yra šių šalių piliečiai. Dauguma lietuvių Jungtinėje Karalystėje yra Lietuvos piliečiai. Jie neturi teisės balsuoti per nacionalinius rinkimus, o savivaldos rinkimuose yra itin neaktyvūs. Reikėtų juos paskatinti, nes, man regis, ne visi lietuviai žino apie tokią galimybę. Manyčiau, kad lietuvių gausiau gyvenamose vietovėse jų balsas galėtų paveikti savivaldos institucijų sprendimus. Kita vertus, lenkų ir estų pavyzdys rodo, kad ir lietuviams nėra jokių kliūčių tapti vyriausybės ar parlamento nariais.
– Ar jums žinomas oficialus Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių skaičius?
– Paprastai vyriausybės nerenka statistinių duomenų apie Bendrijos erdvėje keliaujančius ES šalių piliečius. Pagalvokite apie Didžiojoje Britanijoje gyvenančius lietuvius, kurie kiekvieną savaitę grįžta į tėvynę. Niekas neregistruoja jų kelionių. Svarbu pabrėžti, kad ši migracija neturi nieko bendra su airių migracija į JAV, Australiją ar Kanadą. Ji nepanaši ir į lietuvių migraciją, vykusią praeityje. Tai kelionė bendroje vidinėje erdvėje, turinčioje vieną darbo rinką. ES šalių piliečiams, priešingai nei praeities emigrantams, sprendimas išvykti ir amžinai pasilikti kitoje šalyje nėra gyvybiškai svarbus.
Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad išvykėliai palieka šalį visiems laikams. Tačiau jie niekur nedingsta, gyvena toje pačioje Bendrijoje, tik kitoje jos vietoje.
– Šiuo metu lietuviai masiškai palieka Jungtinės Karalystės žemdirbystės sektorių. Ar Jos Didenybės vyriausybė dėl to žada imtis kokių nors priemonių?
– Nieko stebėtina čia nėra. Kaip jau minėjau, dauguma atvykėlių iš Lietuvos, palyginti su kitų tautybių imigrantais, yra aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai. Iš pradžių daugumai jų teko dirbti žemės ūkyje. Vėliau jie pastebėjo, kad geriau mokamas ir įdomesnis darbas jų laukia aptarnavimo ar gamybos srityse. Ir jie patraukė ten. Dabartiniai atvykėliai iškart įsidarbina viešbučiuose, restoranuose. Ką mes darome dėl situacijos žemės ūkyje? Valdžia buvo nuolat spaudžiama atverti darbo rinką ir piliečiams tų šalių, kurios nėra ES narės. Jei kuri nors ūkio sritis pritrūktų darbo jėgos iš Bendrijos, esama sklandaus mechanizmo, kaip įsileisti migrantus iš kitų šalių. Tokio žingsnio dar nežengėme, vyriausybė valdo situaciją žemės ūkyje.
– Lietuvai itin svarbus energetinės nepriklausomybės klausimas. Ar jis taip pat aktualus ir britams?
– Energetinio saugumo ir Rusijos klausimai mums, kitaip nei Lietuvai, nėra tiesiogiai susiję. Todėl apie kiekvieną jų turiu kalbėti atskirai. 2005 metais Tony Blairas pasiūlė kurti bendrą ES energetinę politiką tiek Bendrijos viduje, tiek ir bendradarbiaujant su energijos tiekėjais visame pasaulyje. Jungtinei Karalystei svarbūs keturi energetinio saugumo aspektai, kuriuos spręsti yra visų ES šalių kolektyvinė pareiga. Pirmiausia privalome mažinti energijos poreikį. Lietuvoje turi būti imamasi esminės gyvenamųjų namų renovacijos. Antra, turime sukurti bendrą energetikos rinką. Jos kol kas nėra, ir Rusija dėl dujų tiekimo derasi su kiekviena ES valstybe atskirai. Trečia, ką galime nuveikti – skatinti energijos šaltinių įvairovę: naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, vėjo jėgainėmis, branduoline energija. Lietuva galėtų kurti suskystintų dujų infrastruktūrą. Iškilus pavojui būtų nesunku šio kuro gauti jūros keliu. Ketvirta, reikia ieškoti kitų energijos tiekėjų Europoje tiesiant naujus vamzdynus. Lietuva kažkodėl daugiausia dėmesio skiria būtent šiam aspektui. Tačiau visi keturi yra gyvybiškai svarbūs.
Kalbant dėl Rusijos klausimo, Jungtinės Karalystės energetinė priklausomybė nuo Rusijos gerokai mažesnė negu Lietuvos. Tačiau ateityje, po 25-30 metų, Rusijos išteklių poreikis didės. Tokia perspektyva šiuo metu itin aktyviai svarstoma. Mat siaubingas Aleksandro Litvinenkos nužudymas gerokai pakeitė britų visuomenės požiūrį į Rusiją.
– Ką Didžiosios Britanijos vyriausybė daro siekdama sustabdyti klimato kaitą, visuotinį atšilimą?
– Mūsų šalyje šiuos klausimus kelia pati visuomenė. Jie svarbūs ir pavieniams žmonėms, ir verslui. Todėl vyriausybė neturi kito kelio, tik atkreipti į tai dėmesį. Visa šalis linkusi priešintis klimato atšilimui: paprasti žmonės, verslininkai, mokslininkai, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Jau seniai ėmėmės akcijų mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Apmokestinome pramonės įmones, sudarėme joms sąlygas investuoti į oro taršą mažinančių įrenginių statybą.
Mes ėmėmės lyderio vaidmens ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Kreipėmės į Jungtinės Tautas, kad Rusija, JAV, Kinija, Indija drauge su mumis ieškotų sprendimų, kaip sustabdyti klimato kaitą. Požiūris į šia problemą kinta ir JAV, nors dabartinė Amerikos administracija nerodo didelio noro siekti globalių tikslų. Tikime, kad per kelerius ateinančius metus JAV prisidės prie mūsų pastangų.
– Kokie būtų jūsų siūlymai Lietuvai? Ką šioje srityje turėtume nuveikti?
– Visuomenei turėtų labiau rūpėti klimato kaita. Reikėtų rimtesnio požiūrio į šią problemą, nes ji kelia grėsmę ir Lietuvos ekonomikai. Nereikia manyti, kad smarkaus atšilimo padariniai šalies nepalies ar galbūt net duos naudos – bus šilčiau ir smagiau gyventi. Toks požiūris juokingas. Jei klimato kaita pakenks ES ekonomikai, tai atsilieps visoms šalims, taip pat ir Lietuvai.
Didieji pramonininkai, pavyzdžiui, cemento gamintojai, priešinsis reikalavimams mažinti išmetamųjų dujų kiekį. Tačiau jie privalo investuoti į taršą mažinančius įrenginius, o valstybė turi padėti tas investicijas gauti. Kitaip tariant, pramonės įmonės turi grąžinti visuomenei tai, ką atėmė iš jos teršdamos atmosferą. Šiuo metu Lietuva daugiau dėmesio skiria energetiniam saugumui, klimato kaitos padariniai jai rūpi mažiau. Tai primena šaligatviu einantį žmogų, kuris, norėdamas išvengti balos, neišsitepti batų, žengia į gatvę ir yra partrenkiamas autobuso. Reikėtų platesnio požiūrio į ateitį.
– Kuo galėtų prisidėti paprasti žmonės?
– Bendruomenės galėtų daug nuveikti, kad būtų sumažintas anglies dvideginio išsiskyrimas. Pirmiausia reikėtų efektyviau vartoti energiją, rūpintis pastatų šiltinimu.
– Britai turi naują premjerą – Gordoną Browną. Kaip keisis jūsų šalies politika Lietuvos atžvilgiu?
– Mano atsakymas tikriausiai jus nuvils, nes manau, kad nebus kokių nors ryškesnių pokyčių. Mūsų požiūris į Europą bus toks pat, užsienio politika mažai keisis. Pastaruosius trejus metus, maždaug nuo tada, kai į Bendriją įsiliejo naujos narės, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos partnerystė stiprėja. Tai patvirtino prieš kelias savaites Londone įvykęs Lietuvos premjero Gedimino Kirkilo ir Tony Blairo susitikimas. Bendradarbiavimas bus tęsiamas.