Sodybas užkariauja triukšmingi pobūviai

Kaimo turizmas išsigimsta. Poilsį ir ramybę siūlančias kaimo turizmo sodybas vis dažniau okupuoja šeimos šventes triukšmingai norintys atšvęsti miestiečiai.

Dirbantys žmonės poilsiui stengiasi išnaudoti ir savaitgalius, ypač ilguosius, arba trumpas atostogas, tad renkasi šalia didmiesčių esančias kaimo sodybas.

Klaipėdiečiai ilsisi Šilutės, Klaipėdos ir Kretingos rajonuose. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) Klaipėdos rajono skyriaus vadovė Daiva Buivydienė pastebi, kad poilsiautojų poreikiai per kelerius metus iš esmės pasikeitė.

Teorija nuo praktikos skiriasi

Pasirodo, dabar paklausiausios yra sodybos, kur galima švęsti. Klientai pageidauja pirčių, didelių pokylių salių, kad didelė kompanija turėtų kur paūžti. Anot vadovės, su tuo taikstosi sodybų šeimininkai ir taip kaimo turizmas išsigimsta.

Kaimo turizmo sodybas užkariauja vestuvės, jubiliejai, šeimos šventės bei pobūviai, tad pageidaujama sodybų, galinčių talpinti 30-40 žmonių ir juos pamaitinti. Šeimininkai, siekdami įtikti, šalia sodybų lipdo papildomus statinius, kad turėtų ką pasiūlyti klientams.

Kad kaimo turizmo sodybų šeimininkai stengiasi prisitaikyti prie poilsiautojų reikalavimų, akivaizdu, peržvelgus interneto svetainėse pateikiamus sodybų aprašymus bei paslaugas.

Daug kur nurodoma, kad sodyba skirta pobūviams ar vestuvėms: svečiams siūlomos pirtys, pobūvių salės, galimybė apgyvendinti nemažą svečių skaičių. Tokios sodybos dažnai yra užsakytos jau visiems šiems metams iki pat Naujųjų.

D. Buivydienė teigė, kad situacija kaimo turizmo sektoriuje keičiasi visoje Lietuvoje, ir Klaipėdos regionas nėra tuo išskirtinis.

O kaip deklaruojami kaimo sodybų ramybė ir poilsis?

„Teoriškai turėtų būti, kad tai – ramus poilsis gamtoje, su šeima, tačiau dabar kaimo sodybų šeimininkai susiduria su kiek kitokia problema – triukšmo prevencija, nes jie turi paisyti triukšmo normų bei rekomenduoti savo svečiams neleisti garsiai muzikos bei švęsti ramiau, priklausomai nuo teritorijos, kur yra sodyba: vienkiemyje ar gyvenvietėje”, – pasakojo skyriaus vadovė, kuri triukšmą įvardijo kaip reguliuojamą problemą.

Anot pokalbininkės, sodybų šeimininkai tikslingai orientuojasi į tokius poilsiautojus, nes jie – pelningesni. Be to, įstatymas šito nedraudžia daryti, tad smulkiaisiais verslininkais vadinami kaimo turizmo organizatoriai stengiasi uždirbti kuo daugiau.

Tiesa, esama sodybų, kur triukšmingus pramogautojus atsisakoma priimti. Dažniausiai tai būna sodybos, galinčios apgyvendinti vos kelias šeimas.

Renkasi komfortą ir aktyvų poilsį

Norintiems ramaus poilsio miestiečiams geriau ilsėtis darbo dienomis. Jiems siūloma nemažai pramogų, skirtų aktyviam poilsiui.

Klaipėdos rajone registruotos 23 kaimo turizmo sodybos, iš jų 3 turi privačius žirgynus, jojimo mokyklas, gali organizuoti pasivažinėjimus karieta.

Vienoje sodyboje yra įrengtas lauko teniso aikštynas, kur dirba kvalifikuotas treneris. Kitos sodybos gali rengti sąskrydžius, piknikus, gyvenimą palapinėse, turi aktyvaus poilsio aikštynus: paplūdimio tinklinio, krepšinio, vaikų žaidimo aikšteles. Kai kurios sodybos užsiima baidarių nuoma ir organizuoja žygius, šaudymo iš lanko varžybas, iškylas.

Pagal svečių užimtumą pastebima, kad poilsiautojai dažniau renkasi sodybas, teikiančias komfortiško apgyvendinimo ir aktyvaus poilsio paslaugos. Tokį poilsį dažniausiai renkasi protinį darbą dirbantys miestiečiai, kurie pageidauja išsikrauti per aktyvią veiklą.

Anot D. Buivydienės, pasirenkančių pasivaikščiojimus po pievas ar tingų pagulėjimą yra gerokai mažiau.

„Pravažiuojantys” svečiai

Taip vadinami kaimo turizmo sodybose apsistojantys užsieniečiai. Jie linkę per trumpą laiką pamatyti kuo daugiau, tad po vieną dieną skiria žinomiausioms bei įdomiausioms pajūrio vietoms, o sodybose praleidžia ne daugiau vienos dienos.

Daugiausiai jose apsistoja vokiečiai ir austrai, taip pat lenkai, estai, latviai ir Skandinavijos šalių turistai. D. Buivydienė pastebi, kad susidomėjimas lietuviškuoju kaimo turizmu tarp užsieniečių – didelis.

Sodybų šeimininkams nekyla ir susikalbėjimo problemų. Remiantis neseniai surinktomis Klaipėdos rajono sodybų šeimininkų anketomis, nors vienas iš šeimos narių moka anglų, rusų ar lenkų kalbas.

LKTA prognozuojama, kad šiemet kaimo turizmo sodybos sulauks apie 230 tūkst. lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Pernai jose ilsėjosi apie ketvirtį milijono žmonių.

Nors per metus šalyje sodybų skaičius išaugo apie 30 procentų, sezono metu paklausa dažniausiai viršija pasiūlą. Šiuo metu yra 570 registruotų kaimo turizmo sodybų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.