Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, kuri šeštadienį baigia savo darbą, per dvi kadencijas šiame didžia dalimi reprezentaciniame poste įtvirtino savo viziją dėl šalies ateities ir atsidėjo tam, kad ši Baltijos valstybė įstotų į Europos Sąjungą (ES) bei NATO.
Ją pakeisiančiam Valdžiui Zatleriui, kurio prisaikdinimo ceremonija įvyks sekmadienį, teks labai pasistengti, kad jis pasirodytų ne blogiau už V.Vykę-Freibergą, kuri per aštuonerius metus iš politikos naujokės virto tikra valstybės veikėja.
„Kai sakome „Latvija”, galvojame apie Vairą Vykę-Freibergą. Ji išties tapo savo šalies simboliu”, – sakė kaimyninės Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) po savo paskutinio oficialaus susitikimo su Latvijos prezidente.
V.Vykė-Freiberga pirmą kartą į prezidento postą buvo išrinkta 1999-aisiais, vos aštuoneri metai po to, kai Latvija atgavo nepriklausomybę. Dabar Latvija yra įsitvirtinusi Vakarų valstybių šeimoje, šią savaitę sakė prezidentė.
Pasak jos, per dvi kadencijas ji matė, kaip latviai pademonstravo „įsipareigojimą ir pasirengimą rinktis labai aiškią orientaciją – … grįžti į demokratinį pasaulį, nuo kurio buvo atskirti, ir pasivyti likusią Europos dalį kalbant apie laisvę, … sprendimus dėl savo gyvenimo ir … ekonominę pažangą”.
V.Vykė-Freiberga buvo beveik nežinoma už akademinės visuomenės ribų, kai tapo antruoju žmogumi Latvijos prezidento poste po nepriklausomybės atgavimo.
Daug metų ji gyveno išeivijoje kaip ir tūkstančiai kitų latvių. Ji gali kalbėti latvių, anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis.
V.Vykė-Freiberga, kuri gimė 1937 metais Rygoje, 1945-aisiais, kai sovietų pajėgos užėmė vokiečių okupuotą Latviją, su šeima pasitraukė į Vakarus. Ji gyveno pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, o paskui išvažiavo į Maroką.
1954 metais jos šeima išvyko gyventi į Kanadą, kur ji padarė mokslininkės karjerą ir tapo Monrealio universiteto psichologijos profesore. Tuo pačiu metu ji prisidėjo prie latvių tradicijų saugojimo – tyrinėjo latvių liaudies dainas.
Ji yra ne tik garsi šios srities specialistė, bet ir atlikėja, o neseniai išleido savo įrašą.
V.Vykė-Freiberga iš Kanados grįžo tik 1998 metais, kai buvo paskirta naujos kultūrinės įstaigos – Latvijos instituto direktore. Po metų dėl to, kad nepriklausė jokiai partijai, ją parlamentarai pasirinko kaip kompromisinę kandidatę į prezidentus, nes negalėjo susitarti dėl kitų kandidatų.
V.Vykė-Freiberga ragino padaryti taip, kad prezidentą rinktų visi Latvijos rinkėjai, o ne parlamentas, ir šią idėją visuomenė remia.
Savo pirmosios kadencijos metu ji važinėjo po Europą ir Šiaurės Ameriką, kad užsitikrintų paramą savo šalies siekiui įstoti į ES ir NATO. Šiuos tikslus ji pasiekė 2004-aisiais, vieni metai po to, kai be konkurencijos buvo perrinkta antrajai ir, pagal konstituciją, paskutinei kadencijai.
Jos kampanijos NATO atžvilgiu kulminacija buvo pernai lapkritį Rygoje įvykęs Aljanso viršūnių susitikimas – pirmasis toks susitikimas buvusioje sovietinėje erdvėje.
Latvija taip pat buvo tarp valstybių, 2003 metais prisidėjusių prie JAV vadovaujamos koalicijos Irake. Dėl to Prancūzija ir Vokietija kaltino Rygą nelojalumu Europos Sąjungai, į kurią Latvija rengėsi stoti.
Tuo metu V.Vykė-Freiberga sakė, jog Latvijos kančios, patirtos valdant sovietams, suformavo šalies įsitikinimą, kad „nuolaidžiavimo politika” yra klaidinga pozicija bet kokios diktatūros atžvilgiu.
Iš Irako paskutinis Latvijos kontingentas, kurį sudarė maždaug 120 karių, grįžo birželį.
Bet koks valstybės, kurioje gyvena vos 2,3 mln. žmonių, lyderis turi suprasti vieną dalyką, jei nori, kad didžiosios žaidėjos rimtai žiūrėtų į tokią šalį, šią savaitę sakė ji.
„Jie turi jaustis kaip lygūs, – pabrėžė ji. – Jei giliai širdyje jie nesijaučia lygūs, jie apsimetinės. Tai matysis, ir jie niekada nieko neįtikins”.
Jai vadovaujant Latvija priartėjo prie savo sienų su Rusija klausimo sprendimo. Šis sunkus klausimas buvo įšaldytas nuo pat to laiko, kai baigėsi penkis dešimtmečius trukusi sovietų okupacija.
V.Vykė-Freiberga atsargiai kalbėjo apie savo planus po to, kai šeštadienio vidurnaktį baigsis jos, kaip prezidentės įgaliojimai.
Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai sakė, jog norėtų, kad ji ir toliau atstovautų šaliai užsienyje, ir vadino ją „turtu”.
„Tikrai noriu tęsti Latvijos folkloro tyrinėjimus, kuriuos nutraukiau. Ir, žinoma, noriu toliau galvoti ir kalbėti”, – sakė V.Vykė-Freiberga.