Popiežius Benediktas XVI šeštadienį išleistu dekretu leido plačiau naudoti senąsias lotyniškąsias mišias ir 1,1 mlrd. pasaulio katalikų pareiškė, kad nėra ko baimintis jo duoklės tradicionalistams.
Laiške vyskupams Vokietijoje gimęs popiežius atmeta Katalikų Bažnyčioje girdimą kritiką, kad šis seniai lauktas jo žingsnis gali suskaldyti katalikų bendruomenę ir niekais paversti 7-ajame dešimtmetyje įvykdytas reformas, kurioms nepritaria daugelis tradicijų šalininkų.
Antrasis Vatikano suvažiavimas, kuris vyko 1962-1965 metais, liturgijos lotynų kalbą pakeitė vietos kalbomis, leido užmegzti ekumeninius ryšius su kitomis religijomis ir atsisakė tekstų, kurie žydams atrodė itin įžeidžiami ir kurie dabar gali vėl neva būti pradėti naudoti.
„Ši baimė nepagrįsta, – sakoma popiežiaus laiške. – Tai, ką ankstesnės kartos laikė šventu dalyku, ir mums lieka šventas ir didis dalykas, ir to negalima staiga visiškai uždrausti ar net laikyti žalingu dalyku”.
Popiežius leido katalikams visame pasaulyje prašyti savo kunigų mišias aukoti lotynų kalba ir net krikštytis ar tuoktis pagal senąsias lotyniškąsias apeigas.
Jei kunigas atsisakytų tai daryti, tikintieji galės kreiptis į savo vyskupą, kurio, pasak popiežiaus, „labai prašoma patenkinti jų norus”. Jei ir tai nepadėtų, žmonės galės kreiptis ir į patį Vatikaną.
Anksčiau vietos vyskupai galėjo leisti arba uždrausti lotyniškąsias mišias.
Benediktas XVI sakė, kad nori susitaikyti su tradicionalistais, kurių radikaliausi verčiau ryžosi atsiskirti nuo Bažnyčios negu pripažinti Antrojo Vatikano susirinkimo reformas. Tai buvo pirmoji dabartinių laikų schizma.
Įtakingiausias tradicionalistų vėliavnešys yra Šventojo Pijaus X draugija (SSPX), kurią įkūrė velionis prancūzų arkivyskupas Marcelis Lefebvre’as (Marselis Lefevras) ir kuri skelbiasi vienijanti maždaug milijoną narių.
„Tai klausimas dėl … susitaikymo Bažnyčios širdyje, – sakė popiežius. – Kai žiūri į praeitį, į skilimus, … Bažnyčios lyderiai padarė nepakankamai, kad būtų išlaikytas ar atgautas susitaikymas ar vienybė”.