Valstybės diena Briuselyje paminėta intelektualiai – signataro, europarlamentaro, profesoriaus Vytauto Landsbergio šachmatų simultanu.
Daugiau kaip keturias valandas be pertraukos trukęs šachmatų simultanas (V.Landsbergis iškart žaidė prie dešimties šachmatų lentų – aut.) baigėsi septyniomis profesoriaus pergalėmis, dvejomis lygiosiomis ir vienu pralaimėjimu.
Devyni Briuselyje dirbantys lietuviai ir šio miesto Voluvės rajono šachmatų klubo prezidentas žaidė juodosiomis figūromis, o V.Landsbergis – baltosiomis. Kol profesorius apsukdavo ratą, visi turėdavo laiko pagalvoti, o jis, prieidamas vis prie kitos lentos, iškart turėdavo įsigilinti į kitą situaciją.
Gyvenimo modelis
„Man visada įdomu žaisti šachmatais. Šįkart susidūriau su tokiais žaidėjais, su kuriais turėjau sunkaus darbo. Tai kur kas įdomiau negu lengvai laimėti, – po ilgai trukusio simultano kalbėjo profesorius. – Vienas kitas padarė žioplystę. Pats irgi vieną padariau ir turėjau pasiduoti. Tačiau daug partijų buvo labai įdomios dėl sudėtingos, permainingos kovos. Prie dešimties lentų yra ką veikti. Šachmatai – tai gyvenimo modelis, teikiantis daug įvairių paskatų. Labai juos rekomenduočiau visiems jauniems žmonėms.”
Nors Briuselyje žaisti šachmatais profesoriui pavyksta retai, o simultano iki šiol išvis dar neteko surengti, Lietuvoje šio žaidimo teikiamas malonumas patirtas ne kartą. „Pastarąjį kartą žaidžiau Anykščiuose. Tačiau tokia šventė būna kartą per porą metų”, – pasakojo V.Landsbergis.
Paklaustas, ar šachmatus galima sulyginti su politika, europarlamentaras pabrėžė, kad politika tėra gyvenimo dalis, o šachmatai – visas gyvenimas. „Taip kaip ir muzika yra daug didesnis dalykas už politiką. Galima sakyti, muzika ir šachmatai – maždaug to paties lygio”, – tikino jis.
Įdomi kiekviena partija
Iš dešimties žaidėjų ilgai atsilaikęs, bet vis tiek profesoriui pralaimėjęs Europos Parlamento Užsienio politikos skyriaus administratorius Arnoldas Pranckevičius tvirtino, jog palyginti sėkmingai žaidė tik todėl, kad pasirinko chaotišką, netradicinę taktiką, o tai V.Landsbergiui esą buvo gana netikėta. „Tačiau jis talentingai mane perprato ir laimėjo”, – prisipažino A.Pranckevičius.
Vienintelis iš žaidusiųjų su V.Landsbergiu partiją laimėjo Belgijos Namuro universitete dėstytojaujantis informatikas Raimundas Matulevičius. „Būdamas moksleivis turėjau antrą atskyrį, tačiau dabar žaidžiu tik laisvalaikiu internete”, – sakė jis.
V.Landsbergiui pralaimėjęs Marius Vaščega pažymėjo, kad profesorius – labai stiprus varžovas. „Apskritai simultaną gali žaisti tik labai prityręs šachmatininkas. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma viską atsiminti iškart žaidžiant prie dešimties lentų. Manau, sugebėčiau žaisti tik su trimis varžovais. Skaičiau, kad pasaulio čempionai žaidžia daugiausia prie 24 lentų”, – dalijosi įspūdžiais teisininkas.
Simultaną stebėjusi V.Landsbergio žmona Gražina Landsbergienė tikino, kad jos vyras šiuo metu nelabai stiprus šachmatininkas. „Jaunystėje tarp jaunių buvo lyderis. Dabar, kai susitinka su septyniolikmečiu anūku Luku, pasiima lentą ir užsidaro. Lukas lanko šachmatų būrelį, tad jam kartais pasiseka sužaisti lygiosiomis.”
Skiepys tradiciją
Paskutinis profesoriui pralaimėjęs vieno Briuselio šachmatų klubo prezidentas Raymondas van Melsenas negailėjo jam komplimentų: „Tai buvo labai graži, intensyvi, kovinga partija. Ponas Landsbergis iš tiesų fenomenalus žmogus. Esu labai laimingas, kad galėjau žaisti tokią partiją. Prieš atvykdamas žinojau, jog tai labai svarbus, tautos pripažintas asmuo, daug reikšminga nuveikęs, ypač Lietuvai. Esu sužavėtas jo.”
Taip netradiciškai pirmą kartą Valstybės dieną paminėti sumanęs ambasadorius Rytis Martikonis teigė norįs pradėti dar vieną naują tradiciją, padėsiančią Briuselyje dirbantiems tautiečiams puoselėti tarpusavio ryšius. Kadangi žaisti simultaną iš viso buvo užsiregistravę apie 30 Lietuvos piliečių, atstovybės darbuotojai ketina ir kitomis progomis rengti šachmatų turnyrus.