Saugomose teritorijose pajūryje nelegaliai stovintys nameliai ant ratų, per galvas poilsiautojams važinėjantys, kopas ardantys ir triukšmą keliantys keturračiai motociklai, bangose siautėjantys vandens motociklininkai galų gale sudomino Aplinkos ministerijos valdininkus.
Praėjusią savaitę sukvietus ministerijai pavaldžių institucijų vadovybės pasitarimą nutarta griežčiau kontroliuoti betvarkę pajūryje ir griežtinti atsakomybę už savivaliavimą numatančius įstatymus.
Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija su gamtą niokojančiais ir žmones gąsdinančiais keturračių motociklų vairuotojais nutarė kovoti savaip – jie bus įspėjami Alksnynės poste, kuriame renkamas ekologinis mokestis už įvažiavimą į Kuršių neriją, o neregistruotos transporto priemonės tiesiog nebus įleidžiamos.
Vagonėlių dilema
Tiek Pajūrio regioninio parko (PRP), tiek kitų saugomų teritorijų direkcijos keletą metų siuntė raštus dėl jų teritorijose savivaliaujančių poilsiautojų.
Viena iš problemų – savavališkai statomi gyvenamieji vagonėliai, kilnojamieji nameliai. Apie dešimt jų ir šiuo metu stovi Karklėje.
PRP vadovas Darius Nicius „Vakarų ekspresui” sakė, kad šie pritaikyti laikinai gyventi ir mūsų kraštui nebūdingi statiniai teršia kraštovaizdį.
„Pagal mūsų statybos techninių reikalavimų reglamento sampratą, tie vagonėliai – laikini, nesudėtingi statiniai, nors ir yra ant ratų. Be to, jie neturi registracijos numerio. Todėl būtina gauti leidimus, kurių mes neišduodame, tad savininkus baudžiame pinigine bauda nuo 50 iki 100 litų. Tačiau vagonėliai vis viena stovi”, – sakė jis.
D. Niciui nesuprantama, kodėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybės priežiūros skyrius vagonėlių nepriskiria prie nesudėtingų statinių ir niekaip nebaudžia jų savininkų.
„Jie atsisakydavo tirti, aiškindami, kad vagonėliai – transporto priemonė. Reikia koreguoti teisės aktus ir apibrėžti aiškiau sąvokas. Statybų inspekcija už nelegalų statinį galėtų bausti kad ir minimalia, tačiau nemenka – 5 tūkst. litų bauda. Į mūsų raštus neatsakoma. Dabar Aplinkos ministerija tobulins tokių statinių naudojimą ribojančius teisės aktus”, – teigė jis.
Ši problema opi ir KNNP – anot šios saugomos teritorijos direktorės Aurelijos Stancikienės, bausti bandoma kitaip.
„Parke yra ribojamas palapinių statymas, o vadinamasis kemperis – taip pat laikino poilsio vieta. Baudžiame nuo 50 iki 100 litų, tačiau mūsų baudos – menkos. Vasarą labai daug šeimų nusiperka vagonėlius ar kemperius, ir juose gyvena, savo namus ar butus išnuomodamos poilsiautojams. Tačiau laikyti kiemuose vagonėlių negalima, reikia numatyti atskirą vietą”, – sakė ji.
Visi bejėgiai
Didžiausias saugomų teritorijų vadovų galvos skausmas – chuliganai, niokojantys kopas keturračiais motociklais.
„Mes labai seniai keliame šį klausimą, nes pajūriui tai be galo aktualu. Labai dažnai tos transporto priemonės būna neregistruotos, be valstybinių numerių ir dokumentų. Tuomet neįmanoma atsekti, kas niokojo pajūrį. Mes nesame jėgos struktūra, kad gaudytume, o policija, aplinkosaugininkai – taip pat bejėgiai”, – tvirtino D. Nicius.
Klaipėdos rajono Eismo priežiūros skyriaus pareigūnai tikino, kad šiemet Karklėje jau buvo nubaustas vienas keturračio motociklo šeimininkas, nes transporto priemone naudojosi be dokumentų, numerių.
„Policininkai tikrai atsisako juos gaudyti, sako, kad tai – aplinkosaugininkų reikalas. Tačiau ne ką gali padėti ir šie”, – teigė D. Nicius.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Rolandas Aušra „Vakarų ekspresui” sakė, kad tiek policininkams, tiek aplinkosaugininkams reikėtų kartu surengti reidus.
„Yra ir registruotų keturračių, kuriais lakstoma po rezervatą, draustinius. Mes užstatyti savo transporto priemonės negalime, o jų pagauti faktiškai neįmanoma. Reikia bendrų pajėgų”, – sakė R. Aušra.
A. Stancikienė tikino, kad keturračių motociklų siautėjimas KNNP yra „baisi problema”.
„Mes sugalvojome, kaip sureguliuoti – prie įvažiavimo į Alksnynę iškabinsime pranešimą, kad jie negali niekur važinėti parke ne keliuose. Bus užfiksuojami numeriai”, – teigė ji.
Gąsdina vasarotojus
Keblumų esama ir dėl vandens motociklų, nes, pavyzdžiui, visoje KNNP priklausančioje akvatorijoje jais naudotis draudžiama.
„Tačiau situaciją kai kada pavyksta suvaldyti, nes pas mus kiekvieną savaitę vis iš kito miesto atvyksta po du aplinkosaugininkų ekipažus. Jei nuolat būtų tie patys, grėstų papirkinėjimo problema”, – tikino A. Stancikienė.
„Vakarų ekspreso” žurnalistams teko stebėti, kaip vandens motociklais plaukiojama jūroje ties Karkle. Į motociklų nuleidimo vietą nuolat paplūdimiu atvažiuodavo ir keturratis motociklas, nors tai daryti draudžiama.
„Ten yra draustinis. Iš principo žala būtų daroma tik paukščių migracijos metu, kita vertus, jūroje maudosi žmonės, ir tie motociklai riboja jų laisvę. Kitas dalykas – Lietuvoje nėra įteisintos nė vienos vietos, skirtos privažiavimui prie jūros. Skatindami mėgėjišką žūklę mes leidžiame nuleisti valtis žvejams, tačiau ne vandens motociklams. Nesame išdavę jokių leidimų vandens motociklams”, – situaciją apibūdino D. Nicius.
Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerijai bus siūloma sugriežtinti teisės aktų nuostatas dėl dvitakčių autotransporto priemonių naudojimo – saugomose teritorijose uždrausti jomis naudotis ne keliuose. Numatoma, remiantis užsienio šalių patirtimi, išnagrinėti galimybes parengti naują įstatymą, kuris reguliuotų važinėjimą ne keliais. Taip pat nutarta griežčiau kontroliuoti, kaip saugomų teritorijų vandens telkiniuose naudojamos motorinės vandens transporto priemonės, tarp jų – ir vandens motociklai.