S.Kuzminskas laiku išvyko iš Slovėnijos

25 metų 210 cm ūgio vidurio puolėjas Saulius Kuzminskas džiaugiasi sezono viduryje palikęs skolų kamuojamą Liublianos „Olimpija” klubą, tačiau vilčių susigrąžinti jam neišmokėtus pinigus turi labai nedaug.

Šių metų vasario pradžioje S.Kuzminskas nutarė baigti karjerą finansinių problemų turinčiame Liublianos klube ir jau to paties mėnesio pabaigoje debiutavo Vokietijoje, Oldenburgo „Ewe Baskets” ekipoje.

Praėjusį sezoną S.Kuzminskas žaidė 11 Eurolygos rungtynių, per jas vidutiniškai aikštelėje praleisdavo 14 minučių, pelnydavo 3,6 taško ir kamuolį atkovodavo 3,8 karto.

Per savo karjerą S.Kuzminskas žaidė Vilniaus „Sakaluose”, Berklio universiteto komandoje (NCAA), Šiaulių „Šiauliuose”, Vilniaus „Lietuvos ryte”, Gravlino-Diunkerio „Maritime” (Prancūzija) ir Liublianos „Union Olimpija” (Slovėnija) ekipose. Krepšininkas

2004 ir 2005 metais tapo LKL vicečempionu, 2005-aisiais tapo ULEB taurės laimėtoju bei SEB BBL vicečempionu.

Atvykęs į Vokietiją S.Kuzminskas pateko į komandą, kurioje yra net aštuoni amerikiečiai, o žaidimo stilius jam priminė gatvės krepšinį – bėk ir mesk. „Lietuvos žinioms” Saulius KUZMINSKAS išsamiau papasakojo apie šį sezoną jį lydėjusius nuotykius.

Pritapo sunkiai

– Iš Slovėnijos pasukote į Vokietiją ir ten žaidėte iki sezono pabaigos. Ar lengvai pritapote prie vokiškos tvarkos?

-Visada sunku pritapti, kai ateini sezono viduryje. O aš patekau į komandą, kurioje – aštuoni amerikiečiai, iš jų septyni – juodaodžiai. Treneris irgi amerikietis, tad krepšinio stilius buvo visiškai kitoks, nei man žaidžiant Liublianoje. Slovėnijoje per varžybas buvome įstatyti į savo rėmus ir žinodavome, kuris ką turi daryti. O Vokietijoje žaidimą galima pavadinti gatvės krepšiniu – bėk ir mesk. Geresnis tas, kuris aukščiau pašoka. Todėl prisitaikyti prie tokio stiliaus buvo labai sunku.

– Ir kaip pačiam sekėsi žaisti?

– Ne taip, kaip norėčiau, bet pakankamai normaliai. Ir netgi ateinantį sezoną norėčiau grįžti į Vokietiją. Klubo vadovai jau „atsikando” amerikietiškojo krepšinio, pamatė, kad dažniausiai laimi komandos, kuriose dominuoja Europos žaidėjai. Vadovai jau pakeitė trenerį. Dabar komandą treniruos serbas.

– Kokių rezultatų pasiekė jūsų ekipa?

– Mes jau buvome viena koja atkrintamosiose varžybose. Bet labai blogai susiklostė paskutinės ketverios reguliariojo sezono rungtynės. Vienas laimėjome, o kad patektume į pirmą aštuntuką, reikėjo bent dviejų pergalių. Tad pritrūkome vieno taško ir likome devinti.

– Jūsų ateitis kol kas neaiški?

– Agentas dirba. Gal Liksiu Vokietijoje, gal žaisiu Lietuvoje. Esu sulaukęs kelių pasiūlymų.

– Į Lietuvą galite grįžti bet kada?

– Ne bet kada (juokiasi). Tik tada, jei būsiu reikalingas. Visada malonu grįžti į Lietuvą, nes čia namai, kuriems, būdamas užsienyje jaučiu nostalgiją.

Apgautųjų – apie keturiasdešimt

– Džiaugiatės, sezono viduryje pabėgęs iš Liublianos klubo?

– Be abejo. Jei būčiau likęs, greičiausiai daugiau pinigų ir nebūčiau gavęs. Vokietijoje atlyginimą moka laiku, visai kitokia tvarka. O slovėnai man ir dabar skolingi nemažą sumą.

– Ketinate bylinėtis?

– Bandysime. Bet tai labai ilgas procesas. Pinigus gali atgauti tik po penkerių šešerių metų. Tokių kaip aš, kurie laukia nesulaukia pinigų iš „Olimpija”, yra gal trisdešimt ar keturiasdešimt. Klubas iš tiesų turi daug skolų, todėl iki šiol nesuprantu, kaip tiek prasiskolinęs jis vis dar rungtyniauja Eurolygoje.

Žiūrovai krepšiniui neabejingi

– Vokietijoje krepšinis populiarus?

– Su futbolu nepalyginsi (juokiasi). Mūsų mieste nėra geros futbolo komandos, tad visi gyvena vien krepšiniu. Žaidėme su Šarūno Sakalausko treniruojama komanda – abi ekipos yra viename regione, tad tai buvo Šiaurės Vokietijos komandų derbis. Panašiai kaip Lietuvoje, kai Kauno „Žalgiris” žaidžia su Vilniaus „Lietuvos rytu”. Kova vyko neutralioje salėje, Brėmene, ir susirinko pilnutėlė arena – per vienuolika tūkstančių žiūrovų. Aišku, žiūrovai Vokietijoje ne tokie šaunūs, kaip Lietuvoje: ne taip šaukia, ne taip aistringai palaiko savo komandas. Jie gerokai santūresni. Tačiau tikrai negalėčiau tvirtinti, kad Vokietijoje krepšinis visiškai nepopuliarus. Ten komandos prisiperka daug juodaodžių žaidėjų, kurie mėgsta dėti į krepšį, efektingai blokuoja metimus – tai padeda pritraukti -žiūrovų.

– Pažaidus Eurolygoje sunku pereiti į kitą, žemesnį, lygį?

– Kai visą sezoną propaguoji drausmingą krepšinį – beveik kaip armijoje, kur viskas sureguliuota, – ateiti į netvarką labai sunku. Nors žodis netvarka gal ir nelabai tinka – geriau tiktų atsipalaidavimas, didesnė laisvė.

– Ką ketinate veikti vasarą?

– Ilsiuosi, sportuoju, stengiuosi išlaikyti formą. Ir laukiu ateinančio sezono. Iki liepos vidurio turėtų paaiškėti, kur toliau žaisiu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.