Panevėžio ištakas tyrinėjantys mokslininkai Senamiesčio gatvėje aptiko prieš 500 metų statytos bažnyčios slenkstį.
Rugsėjį Panevėžyje bus minimos pirmosios miesto bažnyčios pastatymo 500-osios metinės. Pati bažnyčia neišliko, tačiau vakar archeologams pavyko aptikti nugludintą didžiulį akmenį. Neabejojama, kad tai – buvusios šventovės slenkstis. Istorikų teigimu, šis atradimas yra vienas svarbiausių miesto istorijoje.
Tai, jog pirmoji medinė bažnytėlė Panevėžyje buvo pastatyta praėjus ketveriems metams po miesto įkūrimo 1503-iaisiais, byloja iki šių dienų išlikę archyviniai dokumentai. Statyti ją nuspręsta dėl to, kad, praėjus kiek daugiau kaip šimtmečiui po Lietuvos krikšto, Panevėžyje vis dar buvo gyva pagonybės dvasia. Šie maldos namai lėmė, kad į Panevėžį, kitaip nei į greta esančias Naujamiesčio ir Upytės parapijas, nebuvo įsismelkusi protestantizmo dvasia.
Panevėžio muziejaus archeologė Alfreda Petrulienė neslėpė, jog nukasusi žemių, kuriomis buvo užpilta pirmoji miesto bažnyčia, klodus įsiskverbė iki pat Panevėžio širdies. Mat prieš 500 metų, kai Panevėžyje buvo vos kelios dešimtys šeimų, visas jų gyvenimas sukosi apie bažnyčią. Joje žmonės buvo krikštijami, tuokiami, šventoriuje – laidojami. A.Petrulienė teigė aptikusi net septynių mirusiųjų griaučius. Jie bus perduoti tyrinėti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrai.
Istorija liudija, kad antra bažnytėlė pirmosios vietoje iškilo po 130 metų. Ją sunaikino Lietuvą okupavusi švedų kariuomenė. Tuomet maldos namai pastatyti arčiau miesto centro.
Ieškodama pirmosios Panevėžio bažnyčios ištakų A.Petrulienė aptiko įdomių duomenų apie mirusiųjų laidojimą. Nustatyta, kad jie buvo laidojami galvomis į vakarus, o veidais – į altorių. Manyta, jog bažnyčios kaimynystė suteiks mirusiems žmonėms šventą erdvę.
Maldos namai buvo nuniokoti ir sugriauti per švedmetį, tačiau kapinės gyvavo iki pat XX amžiaus vidurio. Vėliau jų kaimynystėje apsigyvenę žmonės kapinių žemėje ėmė sodinti daržus, o 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, netoli pastačius „Ekrano” gamyklą, ant mirusiųjų kapų buvo pastatytas vaikų darželis.
Baigus kasinėjimus pirmosios Panevėžio bažnyčios vietoje bus atminimo ženklas. Archeologiniams tyrimams ir ženklui pastatyti Panevėžio savivaldybė skyrė beveik 200 tūkst. litų.