Kodėl jūrininkai liko skolingi valstybei, atėmusiai pragyvenimo šaltinį?

Jie nebuvo pratę patys mokėti mokesčių

Sovietmečiu jūrininkai nesukdavo galvos dėl įvairių mokesčių mokėjimo – už juos tai buvo padaroma automatiškai išskaičiuojant iš atlyginimo. Užtat dabar pasipylus raginimams susimokėti iki 2004 metų nemokėtus pajamų mokesčius, deklaruoti savo pajamas, grasinimams baudomis ir delspinigiais, jūrininkų, dirbančių užsienio laivuose, gretose kilo didžiulis nepasitenkinimas. Kai kurie jų kaltina Lietuvos valstybę, nedavusią darbo, bet reikalaujančią mokesčių.

Praėjusį pirmadienį Jūrininkų centre šiuo klausimu diskutavo Seimo narys Vaclavas Stankevičius, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas, kiti inspekcijos darbuotojai, Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža, Lietuvos laivų įgulų formavimo įmonių asociacijos prezidentas Petras Rupšys, Jūrininkų žmonų sąjungos, kitų suinteresuotų organizacijų atstovai.

Būtina žinoti

Mokesčių inspekcijos darbuotojai informuoja, kad reikia deklaruoti einamųjų metų užsienyje gautas pajamas, o mokesčius mokėti už penkerius praėjusius metus. Būtina žinoti, kad iki 2002 m. gruodžio 31 d. reikėjo mokėti 20 proc. pajamų mokestį nuo gautos sumos visiems jūrininkams. Nuo 2003 m. sausio 1 d. jūrininkams, dirbantiems Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) laivuose, pajamų mokesčio nebereikėjo mokėti, o kituose užsienio laivuose dirbantiems – 15 proc. iki 2004 m. Visi jūrininkai, dirbantys užsienyje, privalo deklaruoti savo pajamas kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, ir dabar, nepaisant to, kad nuo 2004 metų jiems nebereikia mokėti pajamų mokesčio. To reikalaujama nuo 2002 m.

Be to, visi jūrininkai nuo pajamų mokesčio atleisti tik laivo reiso metu, t. y. kai jie būna jūroje. Krante dirbantieji privalo mokėti pajamų mokestį ir toliau. Dabar pajamų mokestis yra 27 proc. nuo gautos sumos, 2004-2005 metais buvo 33 proc.

Inspekcija žada pagalbą

V. Stankevičiaus teigimu, nemokėjusių mokesčių jūrininkų sąrašai didėja. Mokesčių inspekcija stengiasi laikytis lanksčios politikos jų atžvilgiu, tačiau ji viską privalo daryti pagal įstatymus. „Tarp inspekcijos ir mokesčių mokėtojų privalo būti geranoriški santykiai”, – mano Seimo narys.

A. Morkūnas kol kas, švelniai tariant, abejoja jūrininkų geranoriškumu. Apie 90 proc. inspekcijos išsiųstų priminimų apie nemokėtus mokesčius grįžo atgal. Jis agituoja jūrininkus susitvarkyti mokestinius reikalus, kol inspektoriai nesurašė patikrinimo aktų, ir taip išvengti baudų. Reikia kreiptis į Mokesčių inspekciją, Taikos pr. 28, 6 aukštas, arba Herkaus Manto g 2, antras aukštas. Inspektoriai viską išaiškins, padės užpildyti deklaracijas.

Vienas jūrininkas skundėsi, kad jam esant jūroje, žmona kreipėsi į inspekciją, jis pats konsultavosi joje ir jam sakę, kad nereikia mokėti, o paskui staiga atsirado baudos ir t. t. Mokesčių inspekcijos atstovai pažadėjo šį atvejį išsiaiškinti. Beje, manoma, kad žmonos vis dėlto daro didelę įtaką jūrininkams, tad joms ketinama surengti atskirą konsultaciją Mokesčių inspekcijoje.

Baudos ir delspinigiai

Atleisti jūrininkus nuo baudų ir delspinigių mokėjimo galima vadovaujantis įstatymais. Nuo baudų mokėjimo jūrininkas, kaip, beje, ir kiti asmenys, gali būti atleistas: 1) jeigu jis įrodo, jog yra nekaltas dėl padaryto pažeidimo (nežinojo apie tai); 2) jeigu buvo susidariusios aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios, ir jis negalėjo mokėti (dėl stichinės nelaimės ar kitos ypatingos situacijos); 3) jeigu dėl to nepadaryta žala valstybės biudžetui (nebuvo prievolės mokėti); 4) jeigu buvo klaidingai informuotas.

Atleidimui nuo delspinigių tinka tos keturios išvardintos sąlygos kaip ir baudoms, ir yra jų numatyta dar daugiau, pavyzdžiui, kai būna netikslinga išieškoti socialiniu ir ekonominiu požiūriu – žmogus yra bedarbis, vienas maitina šeimą ir t. t.

Kiekvienas atvejis – individualus

Mokesčių inspekcijos darbuotojai akcentuoja, kad kiekvienas jūrininko, nemokėjusio mokesčių, atvejis yra individualus ir nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pabloginta jo šeimos finansinė padėtis.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad mokestinė nepriemoka gali būti išdėstyta tam tikram laikotarpiui sudarant mokestinės paskolos sutartį. Tam reikalingas mokėtojo prašymas, jis turi atsinešti visus dokumentus ir užpildyti anketą. Beje, nuo prašymo padavimo dienos jau skaičiuojami ne delspinigiai, o 0,01 proc. palūkanos.

Jeigu yra sudėtinga situacija (asmeniui reikalinga valstybės pagalba, jis yra neįgalus, bedarbis ir t. t.), nepriemokos išieškojimas laikinai gali būti atidėtas, tačiau situacijai pagerėjus nepriemoka vis tiek bus išieškoma.

Jeigu jūrininkas mokėjo pajamų mokestį kitoje šalyje, jis gali būti įskaitytas. Pavyzdžiui, su Islandija yra sudaryta sutartis 2000 m. Tačiau visa tai turi būti išsiaiškinta. Užtat kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai, žiūrima, kokioje šalyje gautos pajamos ir t. t. Be to, jeigu žmogus nesutinka su jam priskaičiuotais mokesčiais, jis gali skųstis aukštesnei instancijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, galimi mokestiniai ginčai.

Diskutuoti reikėjo anksčiau

36 metus jūroje išdirbęs Jaroslavas Maikas atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinė žvejybos laivyno įmonė „Jūra” buvo išgrobstyta, tūkstančiai jūrininkų liko be darbo ir be pinigų. Jiems teko darbintis svetur. Nemažai jūrininkų, kurie buvo įpratę, kad visi mokesčiai už juos sumokėti, apie juos net nepagalvojo, nesidomėjo galiojančiais įstatymais. Todėl jiems dabar sunku susigaudyti, kad reikia mokėti mokesčius atgaline data. „Mums reikės ką nors daryti, parduoti dalį turto, mokėti tuos mokesčius. Tačiau prašau atkreipti dėmesį, kad mes to nežinojome, o ne piktybiškai nemokėjome mokesčių”, – sakė J. Maikas.

V. Stankevičius sutinka su tuo, kad ne visi jūrininkai piktybiškai vengė mokesčių. Jis apgailestavo, kad tokios diskusijos dėl mokesčių nebuvo pradėtos gerokai anksčiau, prieš kelerius metus.

P. Rupšys akcentavo, kad įdarbinimo kompanijos jau kurį laiką aiškina jūrininkams, kad Mokesčių inspekcija nėra baubas, teikia jiems informaciją.

Gėdina valstybę

„Vakarų eksprese” jau rašyta, kad kai kurie jūrininkai kaltina valstybę, nedavusią jiems darbo ir dar reikalaujančią mokesčių. Jūrininkas pats turi rūpintis savo dokumentais, kursais, medicinos komisija ir t. t. Visas paketas dokumentų kai kuriems jūrininkams kainuoja apie 8 tūkst., ir tų pinigų jiems niekas neduoda.

P. Bekėža informavo, kad daugelyje Lietuvos ir ES laivų medicinos komisijos išlaidas apmoka laivo savininkas, o vadinamuosiuose patogių vėliavų laivuose to reikalaujama iš pačių jūrininkų. Jis pataria jūrininkams, kurie dirba užsienyje, savo noru mokėti mokesčius ir „Sodrai”, idant jie gautų bent bazinę pensiją ir galėtų būdami krante Lietuvoje naudotis nemokama medicinine pagalba. LJS pirmininkas primena, kad pajamų ir „Sodros” mokestis yra du skirtingi dalykai.

Diskusijos dalyvis jūrininkas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, teigė, kad valstybė jam nieko nedavė. Jis klausė, kodėl tada, kai tūkstančiai žmonių liko be darbo, valstybei jie nerūpėjo? Dabar, kai jie susirado darbą užsienyje, šaltinį, iš kurio galėtų išmaitinti savo šeimas, ji reiškia jiems pretenzijas. „Kodėl atsakingi valstybės tarnautojai, taip pasielgę su jūrininkais, liko nenubausti? Kodėl jūrininkams „kabinami makaronai”, esą bufetininkės už centus nusipirkusios viešbučius? Ar valstybė atsiprašė jūrininkų, kuriuos išmetė į gatvę? Žinoma, dabar jie jai naudingi, nes parveža valiutą į šalį?” – piktinosi diskusijos dalyvis.

Kodėl valstybei anksčiau nerūpėjo tūkstančiai jūrininkų, likusių be darbo? Kodėl dabar juos, susiradusius pragyvenimo šaltinį užsienyje, ji verčia susimokėti mokesčius? Ar valstybė atsiprašė jūrininkų, kuriuos išmetė į gatvę, kad galėtų ko nors iš jų reikalauti?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.