Krovininis transportas skurdina valstybę

Nuvilniję karščiai jau kelia šiurpą eismo priežiūros pareigūnams – matydami dėl kaitros ir sunkiasvorio transporto susigarankščiavusį Vilniaus plentą jie prognozuoja gausybę avarijų, ypač žiemą.

„Buvo karščiai, vėl asfaltas susmuko, jau įvyko kelios avarijos. Baisu, kas ten darosi. Žemesnei mašinai tie kalnai jau apačią siekia”, – baisėjosi Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Ramanauskas.

Anot jo, Vilniaus plento danga jau pasenusi, o sunkiasvorio transporto srautas didelis, kelio remontas efekto neduoda. Atšalus automobiliai šokinėja, slysčioja, pagausėja eismo įvykių. Išeitis būtų keisti dangą – sustiprinti pagrindą, asfaltą pašiurkštinti, kad sukibimas būtų geresnis.

Apgailėtina padėtis dėl įspaustų provėžų esanti ir Šilutės plente.

Uostamiesčio Saugaus eismo komisijos darbe dalyvaujantys politikai siūlė „kalnus” nufrezuoti ir asfaltą kuo skubiau pataisyti – sąnaudos esą būtų minimalios. Tačiau tai neįtikino Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus. Anot jo, pinigai tikrai būtų nemaži, o nežinia, iš kur jų paimti.

A. Šimkaus teigimu, yra projektas keisti visą Vilniaus plento dangą nuo sankryžos su Šilutės plentu iki viaduko per geležinkelį. Tai kainuotų 800 tūkst. litų.

Provėžos neišvengiamos

Ne ką geresnė padėtis ir automagistralėje – uostamiesčio svečius ir namo grįžtančius klaipėdiečius „džiugina” nuo pat Kryžkalnio iki Jakų žiedo nusitęsusios provėžos, ties pastarąja sankryža net „persirikiuojančios” į kitą eismo juostą. Sugadinta ne tik senoji, bet ir nauja – tamsesnė – asfalto danga.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėjas Saulius Rulys atkreipė dėmesį, jog ne kiekviena įdubusi juosta yra provėža – yra ir leistinas gylis. Nors provėžos gresia didesniu avaringumu, ypač šaltuoju metų laiku, problema nėra lengvai sprendžiama, ir tai atsiremia ne tik į didžiules lėšas.

Jis pridūrė, kad suremontavus kelią provėžos anksčiau ar vėliau atsiras, atsirastų net ir paklojus visiškai naują dangą.

Senoji automagistralės asfaltbetonio danga apskaičiuota išlaikyti apie 10 tonų svorį, tenkantį vienai transporto priemonės ašiai. Naujai klojama danga atlaikytų maždaug 11,5 tonos. Tačiau bent jau kelyje Kaunas-Klaipėda paprastai keičiamas tik dėvimasis sluoksnis. Atsižvelgiant į storį ir kai kurias kitas aplinkybes, jo kvadratinis metras kainuoja 30-37 litus.

S. Rulys patikino, jog kasmetinei automagistralės priežiūrai skiriami net ne milijonai, o dešimtys milijonų litų.

Perspėja kolegas

Už važiavimą perkrautu krovininiu automobiliu baudžiama, tačiau S. Rulys pastebi, kad šiuolaikiniais technologijų laikais pažeidėjams „prasmukti” nėra taip jau sunku. Pamatę policijos ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pareigūnus, lūkuriuojančius su svarstyklėmis, vairuotojai mobiliuoju telefonu perspėja kolegas.

Tada, anot S. Rulio, šie pasuka mažesniais keliukais, apskritai nepritaikytais dideliam svoriui.

„Visas pasaulis kenčia nuo provėžų, nieko nepadarysi”, – atsiduso jis.

VKTI šiemet vien gegužę patikrino 334 transporto priemones bei nustatė, kad 39 jų viršijo leidžiamą bendrąją masę, 39 – ašies (-ių) apkrovas, 9 – maksimaliai leistinus matmenis. Vairuotojams surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Baudos už šiuos pažeidimus siekia 250-500 litų, o sugadinus kelio dangą – 500-1000.

Beje, didžiausią pažeidimą gegužę padarė Žemaitijos įmonė, kurios transporto priemonės bendroji masė siekė net 65,1 t (leistina – 40 t), o varančiosios ašių grupės apkrova – 26,01 t (leistina – 18 t). Pavienių ašių apkrovos buvo 14,5 t ir 14,3 t (leistinos – 10 t).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.