Privatizuojant alkoholio bendrovę „Alita” labai spaudė laikas, nes artėjo alkoholio gamybos liberalizavimo pradžia, Seimo nariams posėdyje aiškino interpeliacijos sulaukęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
J.Olekui interpeliacija yra pareikšta kartu su dar trimis dabartinės keturioliktosios socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės ministrais – aplinkos apsaugos ministru Arūnu Kundrotu, švietimo ir mokslo ministre Roma Žakaitiene bei socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilija Blinkevičiūte.
Visi keturi ministrai dirbo ir dvyliktojoje Algirdo Brazausko, taip pat socialdemokrato,Vyriausybėje, kai buvo priimtas sprendimas privatizuoti „Alitą”.
„Privatizavimas vyko sudėtingomis sąlygomis. Mus labai spaudė laikas, nes artėjo sausio 1 d. (alkoholio gamybos liberalizavimos pradžia – BNS) ir bendrovės kaina galėjo dar labiau kristi. Vyravo didelė baimė, kad galėjome prarasti, kas tuo metu buvo siūloma. Tai ir sąlygojo šį sprendimą”, – parlamentarams aiškino krašto apsaugos ministras tuometinėje Vyriausybėje ėjęs sveikatos apsaugos ministro pareigas.
„Mano toksai supratimas buvo, kad nuo sausio 1 d. kaina gali dar labiau kristi, o konsorciumo (Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Stankevičiaus bei Dariaus Vėželio konsorciumas – BNS) pasiūlyta suma buvo gerokai didesnė nei siūloma minimali kaina (58,05 mln. litų prieš 50 mln. litų – BNS). Man tuo metu atrodė, jog pardavimas yra garantas, kad ateity įmonė dirbs gerai ir pelningai, o taip ir yra”, – pridūrė J.Olekas.
Ministras teigė sutinkantis, jog Vyriausybės narys priimdamas sprendimus negali ir neturi pažeidinėti Konstitucijos bei įstatymų, tačiau pažymėjo, jog tuo metu buvo vertinami visi tuo metu turėti informacijos šaltiniai ir jis esą tikėjęs, jog priimtas sprendimas buvo geriausias.
Ir nors prieš tris savaites iki Vyriausybei priimant sprendimą buvo gautos Generalinės prokuratūros išvados, kad sprendimas yra galimai neteisėtas, tačiau, ministro teigimu, „prokuratūros sprendimas nėra galutinis, tą sprendimą dar turi įrodyti teismas”.
Ministro nuomone, tokiomis sąlygomis neaišku, kuria informacija pasitikėti.
„Pavyzdžiui, mes turim saugumo pažymą, apie vieno ar kito pirkėjo patikimumą. Ar ja pasitikėti, ar pasitikėti negalutinėmis Generalinės prokuratūros išvadomis? Mes kartais atsiduriame tokiose situacijose, kai reikia įvertinti naudingumą”, – kalbėjo J.Olekas.
Krašto apsaugos ministras, skirtingai nei kiti trys kolegos, į nepasitikėjimą pareiškusių parlamentarų klausimus atsakinėjo tik vakare, nes lankė Lietuvos karius, tarnaujančius Kosove.
Ministras nustebino Seimo narius į salę įžengęs kiek anksčiau, nei tikėtasi.
„Koks operatyvumas! Lėktuvas leidžiasi 18.20 val., o krašto apsaugos ministras atsiduria Seimo salėje 18.12 val. Gal atleiskime nuo interpeliacijos?”, – juokavo posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas.
Interpeliaciją visiems keturiems ministrams inicijavo Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) parlamentarai.
Nepasitikėjimo Vyriausybės nariais rengėjai reikalauja ministrų atsistatydinti, nes valstybei pagal Seimo laikinosios komisijos sprendimą, kuriam pritaręs yra ir parlamentas, buvo padaryta daugiau nei 35 mln. litų žala.
Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „Alita” buvo parduota pažeidžiant pagrindinį šalies įstatymą.
Pagal Konstituciją, sesijos metu nepasitikėjimą ministru pirmininku ar ministru gali pareikšti ne mažesnė kaip 29 Seimo narių grupė.
Seimas, apsvarstęs ministro atsakymą į interpeliaciją, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas, ir pusės visų Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą.
Jei Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Numatoma, jog dėl pasitikėjimo ministrais bus balsuojama trečiadienį slaptu balsavimu. Neoficialiai svarstoma, kad sulaukti nepasitikėjimo iš visų keturių ministrų
labiausiai gresia V.Blinkevičiūtei.