Užsienyje statybininkai vertinami labiau nei Lietuvoje

Neseniai Vilniuje vykusioje informacinėje mugėje „Gyvenk ir dirbk Lietuvoje” buvo nurodoma, kad Lietuvoje dažytojas uždirba 8600, mūrininkas – 8000, betonuotojas – 7800, suvirintojas – 6000 litų, todėl nebereikia geresnio gyvenimo ieškoti svetur. Mugėje akcentuota, kad statybininkai uždirba tiek pat, kiek Konstitucinio Teismo pirmininkas, o aukščiausios kvalifikacijos specialistų algos skaičiuojamos penkiaženkliais skaičiais. Tačiau gyvenime, pasirodo, yra šiek tiek kitaip. Niekas tūkstančių į kairę ir į dešinę mėtyti neketina, todėl statybų bendrovės skundžiasi darbuotojų, ypač specialistų, stygiumi. Didžiausia problema ta, kad užsienyje statybininkai vis dėlto gali uždirbti daugiau.

Vilniuje surengta muge siekta į namus atostogauti sugrįžtantiems emigrantams parodyti, kad ir Lietuvos statybose galima uždirbti sočiam ir pasiturinčiam gyvenimui. Joje akcentuota, kad šiuo metu už statybininkus daugiau uždirba tik įmonių vadovai, teisininkai ir verslininkai, statybininkų atlyginimų vidurkis siekia 3 tūkstančius litų, o aukštos kvalifikacijos meistrai gauna du, tris ar net keturis kartus daugiau.

Statybininkų algos auga

Palyginimui buvo pateikti net tautos išrinktieji. Be išlaidų asmeninei reprezentacijai, Seimo narys gauna apie puspenkto tūkstančio, ministras – penkis tūkstančius, premjeras – šešis tūkstančius litų. Per praėjusius metus statybininkų atlyginimai išaugo 26 procentais, jų didėjimui lemiamą įtaką turėjo darbo jėgos stygius. Be to, yra dar kita kategorija darbuotojų – pagal verslo liudijimus dirbantys statybininkai, kurie, mokėdami gerokai mažesnius mokesčius, uždirba kone du kartus daugiau nei dirbantys statybos bendrovėse. Vienas penkerius metus Ispanijoje dirbęs panevėžietis „Aukštaitijos verslo balsui” sakė, kad Ispanijoje nebėra ką veikti, jis liksiantis Lietuvoje. Pašnekovas neslėpė dirbantis pagal verslo liudijimą – betonuoja, tinkuoja, klijuoja plyteles ir per mėnesį uždirba ne mažiau kaip 3 tūkstančius litų.

„Aukštaitijos verslo balsas” pasidomėjo, kiek uždirba Panevėžio statybininkai, ar jaučiamas darbo jėgos stygius ir kokių specialistų labiausiai trūksta. Dauguma darbdavių teigė, kad geri specialistai gali pakankamai uždirbti ir Lietuvoje, tačiau UAB „Iglus” vadovas Arvydas Rudys pripažino, kad Lietuvos darbdaviai neišgali mokėti tiek, kiek užsienyje.

Užsienyje nieko gero nemato

Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius akcentavo, kad įmonėje darbuotojų atlyginimai priklauso nuo jų kvalifikacijos ir atliekamo darbo apimčių. Aukštos kvalifikacijos specialistams priskaičiuojama ir 4,5 tūkstančio litų, pagalbiniai darbininkai gauna nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio litų. Pasak PST vadovo, daugiausia įmonėje uždirba aukštos kvalifikacijos betonuotojai, montuotojai, apdailininkai, geriausi specialistai gauna beveik tokį pat kaip užsienyje atlygį. D.Gesevičius kalbėjo apie darbo užsienyje specifiką, kai žmogus išvažiuoja į nežinomą aplinką, atitrūksta nuo šeimos, turi tenkintis bet kokiomis gyvenimo sąlygomis, ir toli gražu ne visiems ten pasiseka.

„Turime darbų ir perspektyvų, tačiau žmonių tikrai trūksta, – patvirtino D.Gesevičius. – Darbuotojų trūksta ne vien dėl jų išvykimo į užsienį, bet ir judėjimo tarp firmų. Manyčiau, kad emigrantai turėtų pradėti grįžti į jiems pažįstamą aplinką, kultūrą. Esame pasirašę tris didelius kontraktus, ir tikrai reikia specialistų, nors ateinančių dirbti ir yra.”

Vienadienių darbininkų nebereikia

UAB „Piniava” technikos direktorius Linas Drilingas sakė, kad bendrovėje atlyginimai svyruoja nuo minimalios algos iki 5 tūkstančių litų. Anot jo, minimalų atlygį gauna vadinamieji vienadieniai darbuotojai, dirbantys iki pirmos algos arba dar trumpiau, ir prasižengėliai. Direktorius sakė, kad yra žmonių, einančių iš vienos įstaigos į kitą ir niekur ilgiau neužsibūnančių, todėl nekvalifikuotos darbo jėgos netrūksta, su ne kartą dirbusiais ir atleistais į kalbas nebesileidžiama.

„5 tūkstančius litų gauna kvalifikuoti ir patikimi darbininkai – montuotojai, apdailininkai, – aiškino L.Drilingas. – „Piniavos” bendrovė specializuojasi gamybinių pastatų statyboje, todėl pas mus labiausiai vertinami montuotojai ir apdailininkai. Bendrovėje vidutinis atlyginimas – apie 3 tūkstančius litų, ir tiek uždirba pakankamai universalūs statybininkai. Įmonė nėra labai didelė, todėl negali turėti specializuotų brigadų.”

Pasak L.Drilingo, „Piniavos” bendrovė pusę darbų atlieka Lietuvoje, kitą pusę – Kaliningrado srityje, yra sudaryta sutarčių objektams statyti, tačiau jau dabar trūksta apie dvidešimt darbuotojų, daugiausia – kvalifikuotų montuotojų. Gamybos direktorius neslėpė, kad aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta tiek Lietuvoje, tiek Kaliningrado srityje.

Priima ir studentus

UAB „Kriautė” vadovas Zenonas Jansonas neslėpė, kad įmonei, kaip ir kitoms šalies įstaigoms, statybininkų, ypač aukštos klasės specialistų, trūksta, nors geriausiems iš geriausiųjų priskaičiuojami iki 7 tūkstančių litų atlyginimai. „Kriautėje” mažiausias statybininkų atlygis – daugiau kaip 1000 litų. Tiek uždirba net vasarą įsidarbinantys ir uždirbti norintys studentai. Tačiau Z.Jansonas pastebi, kad norintieji daugiau uždirbti turi turėti kvalifikaciją ir dirbti neskaičiuodami darbo laiko, nenorintieji dirbti įmonėje nelaikomi. „Kaip ir visada, trūksta trinkelių klojėjų, plytelių klijuotojų, mūrininkų, fasadų apdailos specialistų, – sakė jis. – Statybininkų stygiui įtakos turi ir nemaža jų migracija į užsienį.”

Užsienyje uždirba daugiau

Pasak UAB „Iglus” vadovo Arvydo Rudžio, bendrovėje darbininkų atlyginimai, neatskaičius mokesčių, svyruoja nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių litų. Kaip ir derėtų, daugiausia uždirba aukščiausios kvalifikacijos specialistai – montuotojai, apdailininkai. Negalima skriausti ir pagalbinių darbuotojų: nors griovių rankomis nebereikia kasti, jie reikalingi iškrauti ir pakrauti statybos medžiagas, jas pristatyti į statybos vietą. A.Rudžio teigimu, faktiškai minimalaus atlyginimo statybose nebegauna niekas, pagalbiniai darbininkai uždirba daugiau kaip tūkstantį litų.

„Šiaip trūksta aukšto lygio specialistų, tačiau, ačiū Dievui, dar dirbame, – prisipažino A.Rudys. – Vieni išvažiuoja, kiti atvažiuoja. Statybininkų trūkumą pirmiausia lemia specialistų išvažiavimas ir geresnio gyvenimo ieškojimas. Taip, geras specialistas gali neblogai uždirbti ir Lietuvoje, tačiau kaip ten bebūtų, mes dar negalime pasiūlyti tiek, kiek jis gali gauti užsienyje.”

Vilniuje atlyginimai didesni

Valdovų rūmus statančio PST projekto vadovas Aloyzas Bertašius sakė, kad reprezentacinėje šalies statyboje statybininkai uždirba nuo minimumo iki 4-5 tūkstančių litų. Jis neslėpė, kad nemažai darbuotojų gauna minimalų atlygį. Girdėdami apie tariamus didžiulius atlyginimus, atėjusieji įsidarbinti, nors ir nieko nemokėdami, iš karto reikalauja tūkstančių. Projekto vadovas akcentavo, kad daugiausia Valdovų rūmų statyboje uždirba išskirtiniai žmonės – brigadininkai ir geriausi specialistai. Objekte ypač trūksta profesionalių mūrininkų, suvirintojų.

Pasiteiravus, ar tiesa, kad Vilniuje dirbantys statybininkai uždirba daugiau nei tą patį darbą atliekantieji Panevėžyje, A.Bertašius pripažino, kad sostinėje atlyginimai tikrai didesni. Anot jo, Valdovų rūmų statybai skiriamas biudžetinis finansavimas, todėl objekte beveik nėra dirbančių vilniečių. Jie Vilniaus firmose gali uždirbti gerokai daugiau.

O statybininkų vis tiek trūksta

Panevėžio darbo biržos kursų konsultantė Loreta Kanapickienė patvirtino, kad statybininkų poreikis didžiulis. Nors Darbo birža deda daug pastangų, jų ir toliau trūksta. Atsižvelgiant į poreikį, rengiama nemažai kursų, tačiau rinkos poreikiai lieka didesni. Konsultantė sakė, kad Darbo biržos statybininkams organizuojami kursai trunka vidutiniškai pusę metų, įsidarbina visi norintieji. Pasak L.Kanapickienės, per praėjusius metus kursus baigė 230 statybininkų – apdailininkų, dažytojų, mūrininkų, tinkuotojų, plytelių klojėjų, pastatų apšiltintojų ir 87 medienos apdirbimo darbuotojai – gaterininkai dailidės. Konsultantė akcentavo, kad vien per pirmą šių metų pusmetį Panevėžio darbo birža į statybininkų kursus pasiuntė 145 žmones.