Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta paroda iš dr. Povilo Reklaičio grafikos rinkinio. Parodoje eksponuojami garsių išeivijos autorių Viktoro Petravičiaus, Alberto Veščiūno, Prano Gailiaus, Telesforo Valiaus, Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus, Albino Elskaus kūriniai, sukurti 1938-1962 metais. Paroda veiks iki liepos 15 dienos
Paroda sudaryta iš Veimare (Vokietija) gyvenusio menotyrininko dr. Povilo Reklaičio (1922-1999) kaupto rinkinio. P.Reklaitis, kaip ir daugelis jo kolegų – kultūros ir meno atstovų, politinio pabėgėlio statusu emigravo iš Lietuvos. Tokios pat lemties profesionalūs dailininkai, išsiblaškę įvairiuose Europos miestuose, siuntė jam į Vokietiją savo kūrinius. Menotyrininkas buvo ne tik vienas iš nedaugelio Lietuvos išeivijos dailės tyrinėtojų, bet ir dailės parodų, vykusių 1955-1965 metais Vakaruose iš savo surinktos kolekcijos, kuratorius. Paroda Dailės galerijoje – istorijos liudytoja ir tuomet vykusių parodų retrospektyva.
Ekspozicijos branduolį sudaro dailininkų – Pauliaus Augiaus-Augustinavičiaus, Viktoro Petravičiaus, Telesforo Valiaus, Prano Gailiaus ir Alberto Veščiūno – kūryba. Pirmieji trys menininkai gimė ir mokėsi Lietuvoje. Baigė Kauno meno mokyklą. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje emigravo, būdami visiškai susiformavę profesionalūs dailininkai, Lietuvoje jau tuomet žinomi kaip stiprūs grafikai. Kiti minėti dailininkai – kitos kartos menininkai, į Vakarus pasitraukę būdami visiškai jauni ir mokslus ėjo jau užsienyje.
Parodoje eksponuojamų autorių kūryba ir profesiniai įgūdžiai skyrėsi, o meninis mąstymas formavosi veikiamas skirtingų aplinkybių. Laikui bėgant keitėsi jų kūrybos stilistika, kiekvieno likimai klostėsi savaip. Tačiau akivaizdu, kad juos vienijo ta pati tėvynės praradimo patirtis, tremtinio dalia, palikusi stiprų rėžį jų gyvenime ir kūryboje.
Vyresnės kartos dailininkų P.Augiaus, V.Petravičiaus ir T.Valiaus išraiškos šaltiniai glūdi liaudies mene. Tačiau darbuose plėtojami tautodailės motyvai neužgožia dramatiškos nuotaikos ir stiprios emocinės įtampos, siejamos su tremtinio sielvartu. Jaunesniųjų – P.Gailiaus ir A.Veščiūno darbuose nacionalinė savastis ir jos paieška slepiasi gilesniuose kūrinių struktūros kloduose ir juntama netiesiogiai.