Kasmetinėje parodoje „Individualių namų architektūra 2007” vilnietės architektės Eglės Prunskienės sukurtas ir realizuotas individualaus namo projektas buvo pripažintas geriausiu tarp kolegų.
Savo projektą architektė įvardija kaip duoklę grožiui. Apie jos darbą ir šiuolaikinės individualių namų architektūros dėsningumus kalbamės su Egle Prunskiene.
Naktį galima matyti žvaigždes
– Kuo išsiskiria šis jūsų namo projektas, jei parodoje buvo pripažintas geriausiu?
– Vertingiausia šiame name yra aukšta, atvira erdvė, kuri tarsi pratęsia pirmą aukštą iki pat antro aukšto lubų. Tai savotiška prabanga – namo plotas padidėja ir nors jis neturi realių funkcijų, tai gražu, reikalinga namo estetikai, įdomesnis šviesos ir erdvių žaismas.
Svetainėje lubos aukštos, o ten, kur ilsimasi, erdvė žmogui įprastesnė. Tai ir yra didžiausia namo interjero intriga – vidinė erdvė yra skirtingo aukščio. Įdomi detalė – stoglangis virš laiptų spiralės: naktį galima matyti spindinčias žvaigždes.
Aukšta vidinė erdvė yra tarsi namo ašis. Svetainėje ši erdvė jungiasi su išoriniu pasauliu per stiklinę langų sieną. Projektuodama namą siekiau atverti gamtos pasaulį, todėl dabar statinį supantis pušynas tarytum įžengia į vidų per stiklinę sieną. O iš išorės šie dideli, aukšti namo langai pagrindiniam fasadui suteikia originalesnį vaizdą.
Pastato interjere ir išorėje panaudotos taurios apdailos medžiagos, kurios dar labiau sustiprina namo ryšį su gamta, o architektūriniam sprendimui suteikia vientisumo. Tarkim, židinio išorė dekoruota skaldyto granito gabaliukais, o dekoratyvinė skaldyto granito siena yra ir pagrindinis svetainės akcentas.
Kainos neturi įtakos poreikiams
– Kokios individualių namų architektūros šiandieninės tendencijos būdingos šiame name?
– Tai stiklai nuo grindų iki lubų, vientisa pirmo aukšto erdvė, kurioje beveik nėra sienų. Virtuvė, valgomasis, svetainė, holas su laiptais yra atskirti tik tam tikrais elementais, tarkim, pastatoma menama siena – taip nubrėžiama ribą. Taip pat keičiasi grindų danga – plytelės pereina į parketą arba atvirkščiai, naudojant kabamąsias lubas, išgautas skirtingas lubų aukštis. Ir, žinoma, lauko terasos, kurios žmonių gyvenimą perkelia į lauką, arčiau gamtos.
– Ar tai lietuvių skoniui priimtinas namas?
– Manau, priimtinas. Lietuvos žmonės labai imlūs naujovėms, uoliai seka architektūros kryptis ir kai kurias jų bando taikyti savo namuose.
– Individualių namų rinka ir jų kainos nuo šių metų pradžios sparčiai auga. Ar tokia situacija turi įtakos užsakovų poreikiams?
– Kad ir kaip būtų keista – ne, tik tapo populiariau statyti viename sklype dvibutį gyvenamąjį namą.
Konkretūs užsakovų norai
– Kokio stiliaus gyvenamuosius namus lietuviai dažniausiai renkasi?
– Tai įvairaus stiliaus namai. Sakyčiau, esama tam tikrų dėsningumų, kurie namus vienija. Tai aukšti, dideli langai su išėjimu į lauko terasą, viena bendra erdvė (noras turėti kuo didesnį plotą, nedalijamą sienų), dideli, gražūs ir šviesūs keli vonių kambariai, dvivietis garažas. Itin vertinami natūralaus medžio rėmų langai.
O išorės apdailai nebijoma naudoti natūralaus medžio dailylenčių. Ypač šiuo metu populiarus dekoratyvinis klinkerio plytų mūras.
– Kokie dažniausi klientų pageidavimai architektui dėl funkcinių erdvių išdėstymo, interjero, aplinkos projektavimo?
– Dėl funkcinio erdvių išdėstymo pageidavimai nebūna tokie konkretūs, palyginti su interjero reikalavimais. Parenkant erdves, leidžiama reikštis architektui, čia jis siūlo, kaip sukurti gyvenimo scenarijų.
Interjero klausimais užsakovų norai gana konkretūs, beveik visi žino jiems priimtiną stilių, spalvas, pageidauja tam tikro apšvietimo. Labiau pasitikima architektu ir projektuojant aplinką.
Vizitinė namo kortelė
– Galbūt yra kažkoks optimalus namo plotas, kurį vertėtų rinktis?
– Namai paprastai būna nuo 190-240 kvadratinių metrų ir daugiau. Aš siūlyčiau nestatyti namų, mažesnių nei 190 kvadratinių metrų.
– Aplinka ir jos projektavimas – tarsi vizitinė namo kortelė. Kada reikėtų pradėti tai daryti?
– Renkant namo vietą sklype, reikia prisiminti tam tikrus reikalavimus, tarkim, priešais garažą turėtų būti vietos ne mažiau kaip šeši metrai, kad tilptų mašina. Vaizdingiausiose sklypo vietose reikėtų numatyti zoną, skirtą poilsiui. Jei sklypo reljefas žymiai aukštėja, reikėtų svarstyti, kaip jį išnaudoti kuriant gražią aplinką. Populiarus sprendimas – alpinariumas. Jei norite įsirengti baseiną, sporto aikštelę, pastatyti šiltnamį, malkinę ar pavėsinę, tokiems objektams reikia numatyti vietą iš anksto. Sklypas suplanuojamas jau projektuojant namą, tačiau jo aplinka detalizuojama, projektuojama, kai namas pastatytas.
Statytis ar pirkti?
– Kas labiau apsimoka – pirkti pastatytą namą ar statyti pačiam?
– Norint išvengti ilgo, sudėtingo, varginančio statybos proceso galbūt geriau pirkti jau baigtą namą, atitinkantį individualius poreikius. Jei nesiseka rasti tinkamo, galima bandyti statytis patiems. Tik kai dabar ypač trūksta gerų statybininkų, išlieka didelė rizika, kad rezultatas gali būti ne toks, kokio tikėtasi.
– Ką patartumėte žmogui, rimtai apsisprendusiam statytis nuosavą būstą?
– Patarčiau pasidomėti, kas šiuo metu architektūroje dėsninga, pasirinkti jums priimtinu stiliumi dirbantį architektą, turintį patirties. Kur tokį rasti? Leidžiami individualių gyvenamųjų namų parodos katalogai, kuriuose gausu individualaus namo sprendimų, pateikiama informacija, kaip rasti patikusį architektą. Taip pat Lietuvos architektūros ir interjero žurnalai pristato architektus ir jų darbus. Be abejo, patarčiau netaupyti projekto sąskaita, nes geras projektas yra būsimo namo sėkmė.