Seimas suteikė galimybę laivybos bendrovėms mokėti fiksuotą mokestį nuo jų valdomų laivų tonažo. Bet Vyriausybė delsia pateikti parlamentui ratifikuoti tarptautinę konvenciją, kuri nedraustų bankams įkeistus laivus registruoti mūsų šalies laivų registre. Todėl galime ir nesulaukti, kad laivų su nacionaline vėliava ims daugėti.
Fiksuotas mokestis naudingiau
Šiemet įsigaliojo Pelno mokesčio įstatymo pataisa, pagal kurią Lietuvos laivybos įmonėms sudaryta galimybė mokėti fiksuoto dydžio pelno mokestį, vadinamąjį tonažo mokestį.
Visos laivybos bendrovės iki birželio pabaigos turėjo apsispręsti, kurią iš dviejų mokesčio rūšių renkasi artimiausiems dešimčiai metų.
LŽ duomenimis, visos didžiosios Lietuvos laivybos kompanijos pasirinko fiksuotą tonažo mokestį.
„Renkantis, ką mokėti – fiksuotą mokestį nuo tonažo, ar pelno mokestį, rizika išlieka. Gali būti, kad kuriais nors metais sumažės krovinių ir bus gauta mažiau pelno. Tada būtų naudingiau mokėti pelno mokestį, nes tonažas liktų toks pat. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad labiau apsimoka mokėti tonažo mokestį. Be to, šis mokestis naudingesnis ir valstybei, nes ji gali planuoti, kiek laivų savininkai perves į biudžetą lėšų”, – sakė Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka.
Laukia grįžtant lietuviškų laivų
Tikimasi, kad tonažo mokestis Lietuvai, ypač laivybos kompanijoms, bus naudingas – jis esą išjudins laivybos rinką, padės atnaujinti laivų ūkį, bus kuriamos papildomos darbo vietos jūroje ir krante, laivai, plaukiojantys su svetima vėliava, kaip tikimasi, turėtų grįžti į Lietuvos registrą. Manoma, kad bendrovės daugiau galės investuoti į naujus laivus – nes šių talpa būtų didesnė ir eksploatacijos sąnaudos mažesnės, būtų galima mažinti krovinių gabenimo kainą.
Kol kas su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų kasmet mažėja. Užpernai jų buvo 76, pernai – 71, o šiemet – tik 66.
Pasak Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktoriaus Juozo Darulio, atnaujinusios laivų ūkį įmonės galės įsigyti didesnio tonažo laivų.
Daugelio Europos Sąjungos šalių laivų savininkai jau seniai moka kuklesnį tonažo mokestį. Europos Sąjunga tai vertina kaip svarbią valstybės pagalbos jūrų transportui gairę konkurencinėje kovoje su patogių vėliavų laivų savininkais. Šimtai laivų atsisakė patogių vėliavų ir grįžo į Olandijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos ir kitų Europos Bendrijos šalių nacionalinius registrus.
Įkeisti laivai neregistruojami
Tačiau kai kurie laivybos specialistai įžvelgia ir tam tikrą riziką. Pataisytame įstatyme sakoma, jog mažiausiai 25 proc. bendrovės valdomų laivų turi priklausyti jai nuosavybės teise. Jei valdomų laivų skaičius būtų mažesnis, bendrovei tektų vėl sugrįžti prie pelno tradicinio 15 proc. pelno mokesčio tarifo.
Laivybos kompanijos, už bankų kreditus įsigijusios naujus, milijonus eurų kainuojančius laivus, jų negali registruoti Lietuvos jūrų laivų registre.
„Nė viena kompanija neturi tiek apyvartinių lėšų, kad be bankų pagalbos galėtų nusipirkti naują laivą, – sakė AB „DFDS Lisco” Komunikacijos skyriaus vadovas. – O už kreditus pirktų ir bankams įkeistų laivų Lietuvos jūrų registre negalima įregistruoti. Taip AB „DFDS Lisco” paskutinius tris įsigytus keltus įregistravo Kipre antrinių bendrovių vardu, kurios savo ruožtu išnuomojo juos pagrindinei bendrovei. Šie keltai turi dvigubą registraciją ir plaukioja su Lietuvos vėliava. Jeigu ir ateityje AB „DFDS Lisco” bus priversta tokiu būdu pirkti naujus keltus arba parduos kai kuriuos dabar nuosavybės teise jai priklausančius laivus, ji rizikuoja neatitikti minėto 25 proc. kriterijaus.”
Šios grėsmės neliktų, jei Lietuva ratifikuotų Tarptautinę konvenciją dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, kuri nedraustų bankams įkeistus laivus registruoti mūsų šalies laivų registre.
Vyriausybė šio dokumento ratifikuoti Seimui dar nepateikė.
Pasak Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamento direktoriaus Juozo Darulio, ministerija visus reikalingus dokumentus ir aiškinamuosius raštus Vyriausybei įteikė dar gegužę.
Pagal Vyriausybės programą įsipareigota minėtą konvenciją pateikti Seimui ratifikuoti antrąjį šių metų ketvirtį.
Šiuo metu bendras su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų tonažas sudaro 379 065 tonas. Pagal įstatymo pataisą, laivo savininkas privalės kiekvieną dieną į valstybės biudžetą pervesti nuo 2 iki 3 litų už 100 tonų laivo talpos. Tai maždaug 10 kartų mažiau nei mokėti 15 proc. dydžio pelno mokestį.