Deja, vyrai, turėdami galimybę kartą per metus nemokamai pasitikrinti dėl priešinės liaukos (prostatos) vėžio ir – jei prireikia – pasigydyti, to daryti neskuba. Daugelis jų apie šią galimybę nežino, kiti galbūt sveikatai neranda laiko. O paskui būna per vėlu.
Jei jie žinotų, kaip svarbu šią ligą nustatyti ankstyvos stadijos ir kaip plačiai ši liga paplitusi, jie nebūtų tokie abejingi.
Užtat sunerimę medikai: mat programoje dalyvaujančių vyrų tyrimų rezultatai gąsdinantys.
Buvo šokiruota
Nuo 2006 metų Lietuvoje pradėta vykdyti priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Programa suteikia galimybę visiems vyrams nuo 50 iki 75 metų kartą per metus pasitikrinti, ar neserga priešinės liaukos vėžiu. Vyrai, kurių tėvai ar broliai sirgo šia onkologine liga, gali pasitikrinti anksčiau – nuo 45 metų.
Ligonių kasų duomenimis, pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruota apie 378 tūkst. minėto amžiaus vyrų.
Šia kol kas vienintele programa vyrams siekiama pagerinti ankstyvųjų prostatos vėžio stadijų diagnostiką, taikyti radikalius jos gydymo metodus, siekiant pailginti sergančiųjų gyvenimo trukmę bei sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą nuo šios ligos.
Programą vykdo ir sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa sudariusi UAB „Salvijos” medicinos centras.
Šio centro direktoriaus pavaduotoja medicinai Rita Vosylienė, išanalizavusi, kiek vyrų dalyvauja šioje programoje ir kokie jų tyrimo rezulatatai, buvo šokiruota.
Trūksta informacijos
„Pirmiausia nustebino tai, kad pacientai apie šią programą beveik nieko nežino. Dauguma jų apie galimybę nemokamai pasitikrinti sužino atėję pas šeimos gydytoją visiškai dėl kitos priežasties. Taigi programa vykdoma labai pasyviai”, – savo mintis „Vakarų ekspresui” išsakė R. Vosylienė.
Pirmąją šios programos dalį vykdo pirminės sveikatos priežiūros centrai, t. y. šeimos gydytojai. Būtent jie turi informuoti vyrus apie programą ir paimti iš venos kraujo, kad būtų nustatyta prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujuje koncentracija.
Jei PSA kiekis kraujuje viršija 3 ng/ml, šeimos gydytojas turi nusiųsti pacientą pas urologą galutinai ištirti, ar jis neserga ankstyvąja vėžio stadija, kai žmogus dar nejaučia jokių simptomų. Anksti diagnozuotas prostatos vėžys ne tik nesunkiai išgydomas – įmanoma sugrąžinti vyro lytines galias.
Urologas, – pasakojo R. Vosylienė, – pacientą pakonsultuoja, padaro echoskopiją, apžiūri ir įvertina prostatos būklę, atlieka nemokamą prostatos biopsiją – per tiesiąją žarną paima prostatos audinio gabalėlių.
Biopsijų medžiaga ištirti, ar nėra vėžinių ląstelių, siunčiama į Valstybinį patologijos centrą Vilniuje. Jei jų randama – pacientas gydomas.
Kur dingo du trečdaliai?
R. Vosylienės duomenimis, pirmajame programos etape 2006 metais Klaipėdos ir Tauragės apskrityse yra dalyvavę 16 tūkst. vyrų, t.y. šeimos gydytojai patikrino jų PSA kiekį kraujuje.
Padidėjęs PSA kiekis rastas 2 346 vyrams. Tačiau biopsijų tyrimai atlikti ne visiems – tik 829-iems.
„Kur dingo kiti du trečdaliai – sunku pasakyti. Ar urologas pakonsultavęs nedarė biopsijos, ar pacientas pats nebenuėjo toliau tirtis, ar išvažiavo iš apskrities”, – svarstė gydytoja.
Nerimauti dėl tų, kuriems biopsijos taip ir neatliktos, verčia ištirtųjų rezultatai.
Mat iš tų, kuriems padarytos diagnostinės biopsijos, apie 40 proc. diagnozuota onkologinė liga.
Tai verčia manyti, jog likusiųjų dviejų trečdalių rezultatai būtų panašūs.
Jei būtų vertinami vien „Salvijos” medicinos centre pasitikrinusiųjų rezultatai – jie būtų dar labiau gąsdinantys. Vien šiemet iš 196 čia atliktų biopsijų 44 proc. vyrų diagnozuotas prostatos vėžys. Pernai biopsijų atlikta 290 – iš jų vėžys diagnozuotas 46 procentams.
Pirmos stadijos išgydomos
Nors patikros rezultatai keliantys nerimą, vilčių, – sakė R. Vosylienė, – teikia tik tuo, kad randama ankstyva, 1-2 stadijų, vėžio forma, kurią dar galima išgydyti.
Tuo, kad vyrams yra galimybė nustatyti ankstyvą vėžio formą – tuo ši programa labai svarbi ir efektyvi.
Deja, jos efektyvumas būtų didesnis, jei joje dalyvautų visi 50-75 metų vyrai. Kol kas tam kelius užkerta aktyvios informacijos apie programą stoka.
Ką rodo tokie blogi rezultatai? R. Vosylienės nuomone, pas mus nėra įdiegta savirūpos, profilaktikos sistema, žmonės abejingi savo sveikatai. Žinia, aktyviau apie programą galėtų informuoti šeimos gydytojai.
Daugiausia savo sveikata rūpinasi uostamiesčio gyventojai – jų „Salvijos” medicinos centre tyrėsi 52 proc. Kur kas pasyvesni mažesnių miestelių ir kaimų gyevntojai.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2004 m. sergamumas priešinės liaukos vėžiu pasiekė 119 naujų atvejų 100 tūkstančių vyrų, 2005-aisiais – jau 125 atvejus. Tai dažniausias Lietuvos vyrams nustatomas piktybinis navikas.
Vyrų mirtingumo nuo piktybinių navikų struktūroje 2004 metais ši liga užėmė antrą vietą po plaučių vėžio.