Svarbiems duomenims – stipri apsauga

Kur yra interneto svetainė? Internete? O kur yra jūsų pinigai, kuriuos matote prisijungę prie savo elektroninės banko sistemos? Banke? Ne. Ir interneto svetainės, ir mūsų pinigai, kaip ir visa kita informacija, yra tam tikri duomenys, kurie paprastai saugomi specialiuose serveriuose, patalpintuose į itin saugius duomenų centrus.

Jokių pauzių

Mus erzina, kai kokia nors interneto svetainė būna nepasiekiama. Ir mes tikrai prakeiktume tą banką, kuris paskutinę paskolos grąžinimo dieną mums pateiktų užrašą „Nėra informacijos apie Jūsų sąskaitos likutį”. Todėl įmonės, savo veikloje intensyviai naudojančios internetą, verčiasi per galvą, kad išeliminuotų bet kokią tikimybę net ir trumpalaikiam duomenų nepasiekiamumui.

Kaip jau ne kartą rašęs, svarbiausiems elektroniniams duomenims saugoti ir apdoroti naudojami patikimesni už paprastus kompiuterius įrenginiai – tarnybinės stotys arba serveriai. Paprastai serveriai turi daugiau nei vieną magnetinių diskų įrenginį, kurie yra daug patikimesni už mūsų naudojamus namų kompiuteriuose, bei daugiau nei vieną procesorių. Tai didina serverių našumą, nes paprastai šie privalo spėti aptarnauti be galo daug užklausų per sekundę.

Pabandykite paspėlioti, kiek vienu metu Lietuvos gyventojų bando pasitikrinti savo banko sąskaitą internetu arba kiek mėgina atsiskaityti mokėjimo kortele parduotuvėje? Kiek vartotojų vienu metu bando paskaityti žinias interneto portale, kai netikėtai nukrenta rusų naikintuvas? Patikėkite, jūsų kompiuteris tokios vartotojų apgulties neištvertų. Tačiau net ir serveriams reikia idealios jų laikymo aplinkos, kad jie galėtų garantuoti, jog atlaikys tūkstančių vartotojų atakas.

Ir nereikia būti banku, kad rūpėtų duomenys. Šis rūpestis slegia kiekvieną savo klientus ir darbuotojus gerbiančią bendrovę. Kas gi norėtų, kad klientai apsisuktų nesulaukę žadėtos paslaugos („šiuo metu duomenys nepasiekiami!”), o darbuotojai skaičiuotų varnas dėl pusdienį neveikiančio el. pašto. Paslaugų kainos nesikandžioja – priklausomai nuo įmonės poreikių, ramybę sau galima garantuoti už poros šimtų litų mėnesinį mokestį.

Idealiems lūkesčiams – idealios sąlygos

Tačiau ne viskas, kas žiba – auksas, ir ne visos patalpos, kuriose ūžia serveriai, yra duomenų centrai. Nustebtumėte sužinoję, kiek duomenų centrais vadinamų patalpų su serveriais yra nevertos šio titulo.

Kam duomenų centrai yra reikalingi? Jie sukuria keturias pagrindines sąlygas, dėl ko serveriai yra priversti veikti sklandžiai: čia ideali klimatinė aplinka, spartūs interneto kanalai, čia aukščiausio lygio fizinė apsauga, čia garantuotas elektros tiekimas. Panagrinėkime kiekvieną šių funkcijų išsamiau.

Klimatinė aplinka užtikrina idealias aplinkos sąlygas serverio aparatinei daliai. Duomenų centro patalpoje nesikaupia dulkės, palaikoma optimali 23 laipsnių temperatūra bei optimalus drėgmės kiekis. Ekranuotos sienos, lubos bei grindys apsaugo įrangą nuo magnetinių laukų. Šie faktoriai žymiai pailgina serverių tarnavimo laiką, nes palaiko idealias gamintojo nustatytas sąlygas aparatūrai.

Fizinė apsauga reikalinga apsaugoti serverius bei mūsų duomenis nuo sunaikinimo arba vagystės. Duomenų centrą paprastai saugo bent dvi saugos tarnybos, kurios abi paknopstom skubėtų į įvykio vietą, jei suveiktų akyla duomenų centro signalizacija. Duomenų centrai negali turėti išorinių sienų su lauku. Tai turi būti patalpa patalpoje, kurios grindys yra pakeltos, o lubos nuo vandens nutekėjimo apsaugotos metaliniu skėčiu.

Pažymėtina, kad dėl papildomos apsaugos duomenų centrai neįrenginėjami viršutiniuose aukštuose, virš jų negali būti jokių santechnikos inžinerinių komunikacijų. Duomenų centras privalo būti akylai stebimas tiek vidinėmis, tiek išorinėmis vaizdo kameromis. Papildomai įrengiama signalizacija bei dujinė gaisro gesinimo sistema.

Elektros dingimas yra gan dažnas reiškinys net ir XXI amžiuje. Elektra statistiškai dingsta daug dažniau, nei įvyksta įsilaužimai, teroristiniai sprogimai, vandentiekio vamzdžių avarijos ar stichinės liūtys. Dėl to duomenų centre elektros tiekimas užtikrinamas dvejopai: diegiama dubliuota nepertraukiamų maitinimo šaltinių sistema bei lauke įrengiamas dyzelinis elektros srovės generatorius. Pastarasis užtikrina, kad duomenų centre esantys serveriai bus aprūpinti elektra tol, kol kuro kolonėlės turės dyzelino.

Kelių valandų paprastai užtenka, kad elektrikai atnaujintų elektros tiekimą. Tačiau kol mes visi dingus elektrai ilsimės nuo televizoriaus ir su šeimomis bendraujame prie žvakių šviesos, mūsų duomenys būna saugūs.

Duomenų centrai paprastai yra prijungiami prie 1 Gbps ir spartesnių interneto ryšio kanalų, kurie yra dubliuojami. Tai garantuoja 99,999 proc. serverio pasiekiamumą, kas reiškia, kad bendrovės serveris bus pasiekiamas net „force majuere” atvejais. Kad užsitikrintų tokį serverio pasiekiamumą savarankiškai, bet kuri bendrovė turėtų išleisti žymiai daugiau pinigų, negu jai kainuotų pirkti duomenų centrų nuomos paslaugas.

Nebaisūs net vagys

Akivaizdu, kad daugelis įmonių negali skirti tokių investicijų nuosavam duomenų centrui įrengti, todėl duomenų centro paslaugos turi didelę paklausą. Šiuolaikiniai duomenų centrai Lietuvoje kol kas yra įrengti tik Vilniuje ir Kaune, tačiau paslaugomis gali naudotis ir Klaipėdos regiono bendrovės, nes duomenų centrai gali būti sujungti su bendrovių tinklu sparčiais interneto ryšio kanalais.

Kokia iš to nauda bendrovei? Jei serverį laikote po stalu, užtenka mažiausio elektros virptelėjimo, kad jis išsijungtų: duomenys bus neprieinami, nė vienam darbuotojui neveiks el. paštas, tinklo buhalterinė programa ir t.t. Netinkamose sąlygose laikomi serveriai tarnauja trumpiau, dažniau genda. Plečiantis bendrovei, tenka investuoti į geresnes patalpas: įrengti serverinę, statyti kondicionierius, nepertraukiamo maitinimo šaltinius (UPS) – mažoms bendrovėms tai yra peilis.

Tačiau įmonės, perkėlusios savo serverius į duomenų centrus, gali būti garantuotos, kad jie veiks 24 val. per dieną, 7 dienas per savaitę. Nesvarbu, yra mieste elektra, ar nėra. Duomenų centrams yra keliami griežti saugumo reikalavimai, tačiau svarbiausia, kad nuoma yra labai palanki mažųjų plėtrai – nekyla galvosūkių, ką daryti, kai užpildoma visa serverių spinta: moki už tiek, kiek naudojiesi.

Lietuvoje įprasta, kad šarvuotas duris įsistatome tuomet, kai namuose apsilanko vagys. Panašiai daugelis mąsto ir apie duomenų centrus, tačiau atsargesni nelaukia problemų ir stengiasi jų išvengti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.